Sisteminės Rusijos klaidos

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Viktor Denisenko / Geopolitika

2011-11-04 09:03

 Vasaros pabaigoje Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas atskleidė labai nemalonius statistinius duomenis. Pasak jo, per metus nelaimingų atsitikimų oro transporto srityje skaičius Rusijoje padvigubėjo, o tokių incidentų aukų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo keturis kartus. Praėjus vos dviem savaitėms po šio S. Ivanovo pasisakymo ne tik Rusiją, bet ir visą sporto pasaulį sukrėtė tragedija: kildamas iš Jaroslavlio oro uosto sudužo lėktuvas, žuvo visa šio miesto „Lokomotyvo“ ledo ritulio komanda.

Žinoma, nė viena šalis nėra apsaugota nuo panašaus pobūdžio katastrofų, tačiau Rusijoje nutinkančių nelaimių reguliarumas leidžia įtarti labai rimtą problemą. Ją galima apibūdinti kaip sisteminę, nes neveikia tam tikri kelią tragedijai turintys užkirsti mechanizmai.

Reikia paminėti ir dar vieną skaudžią nelaimę. Šių metų liepos 10 d. Volgos upėje nuskendo kruizinis laivas „Bulgarija“. Per nelaimę žuvo 122 žmonės. Tyrėjų nuomone, tragedijos priežastys buvo susijusios su laivybos saugumo reikalavimų nepaisymu. Be to, gana senas laivas (pastatytas 1955 metais) buvo perpildytas: jame buvo 208 žmonės (52 asmenimis daugiau, negu leidžia techninė norma). Svarbu ir tai, kad „Bulgarijos“ kapitonas Aleksandras Ostrovskis, išplaukdamas į lemtingą kelionę, uosto dispečeriui nurodė, kad jo laivas veža vos 20 keleivių (dešimt kartų mažiau, nei buvo iš tikrųjų).

„Bulgarijos“ katastrofa atspindi daugelį sisteminės klaidos aspektų. Kapitonas išplaukė į reisą senu, prastos techninės būklės laivu, kuris buvo perpildytas. Kad laivui būtų leista išplaukti, kapitonas pateikė uosto administracijai klaidingus duomenis. A. Ostrovskis tikėjosi sėkmingai baigti kelionę pasikliaudamas Rusijoje liūdnai pagarsėjusiu авось („gal“) principu – gal pavyks, gal viskas bus gerai, gal laivo būklė ne tokia jau bloga, gal ir nieko, kad jis perpildytas ir pan. Neįmanoma pasakyti, kiek kartų kapitonas jau buvo leidęsis į tokią rizikingą kelionę. Ko gero, tų kelionių, paremtų „gal pavyks“ principu, būta nemažai.

Kad tokios katastrofos yra sisteminės klaidos atspindys, rodo ir aukštų Rusijos pareigūnų pareiškimai, skambantys po kiekvienos iš nelaimių. Prezidentas Dmitrijus Medvedevas po „Bulgarijos“ tragedijos pavedė „griežtai patikrinti visą upių transportą“. Apie griežtos patikros būtinybę prabilo ir transporto ministras Igoris Levitinas. Iš tokių pasisakymų ir pavedimų matyti, kad net šalies vadovybė supranta, jog tragedija yra susijusi su visos sistemos bėdomis. Pavedimas „patikrinti visą upių transportą“ rodo, kad „Bulgarijos“ katastrofa yra ne atsitiktinė skaudi tragedija, o sisteminių pažeidimų išdava.

Bet problemų yra ne vien upių transporte. Prieš kelerius metus Rusiją sukrėtė kita milžiniška tragedija, turinti savotiškų paralelių su „Bulgarijos“ katastrofa. Per gaisrą Permės naktiniame klube „Chromaja lošadj“ („Šlubas arklys“) 2009 m. gruodžio pradžioje žuvo 141 žmogus. Kaip tapo žinoma po tragedijos, klubas pagal oficialius dokumentus galėjo sutalpinti ne daugiau kaip 50 žmonių, nors jo tinklalapyje buvo nurodyta, kad jame vienu metu gali linksmintis iki 450 žmonių (tragedijos vakarą klube susirinko apie 300 lankytojų) [http://news.moe-online.ru/view/214559.html]. Šis naktinis klubas taip pat buvo pažeidęs nemažai priešgaisrinio saugumo reikalavimų ir nereagavęs į atitinkamas priešgaisrinės apsaugos inspekcijos pastabas (kaip paaiškėjo, klubo savininkai mokėdavo simbolines baudas, bet trūkumų nešalindavo).

Straipsnio puslapiai:

- Viktor Denisenko

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas