Skaityti energinio naudingumo sertifikatų dar neišmokome

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ramūnas Banys / Ekonomika.lt

2013-04-24 16:01

 Nuo metų pradžios nusprendę parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą savininkai privalo pateikti energinio naudingumo sertifikatą. Nuo Statybos įstatymo pasikeitimų per daugiau nei 3 mėnesius jų išduota per 9 tūkstančius. Tačiau dažnas tokios informacijos pateikimą laiko tik formalumu, nes nesupranta, kaip sertifikatą „skaityti“.

Energinio naudingumo sertifikatai yra būtini visiems pastatams, nepriklausomai nuo jų tipo ar energinės klasės. Tai yra kaip vertinimo matas, kuris suteikia objektyvią informaciją bei yra dalinis „apsidraudimas“ būsto nuomotojui bei pirkėjui. Taip pat energinio naudingumo sertifikatai leidžia sužinoti šalies nekilnojamojo turto energinio efektyvumo tendencijas.

Ir nauji, ir seni pastatai klasifikuojami į 9 klases, įvertinant pirmines energijos sąnaudas, energijos efektyvumo vertes, atitvarų šilumos nuostolius, vėdinimo sistemų techninius rodiklius ir sandarumą. Priskiriant pastatą vienai ar kitai klasei svarbūs rodikliai yra energijos sąnaudos šildymui ir vėsinimui, taip pat elektros energijos, karšto vandens ruošimo bei atsinaujinančių išteklių energijos sąnaudos. Retas nusimano visais išvardytais kriterijais – būtent todėl pastatams suteikiamos klasės leidžia žmogui susigaudyti bei palyginti vieną nekilnojamąjį turtą su kitu.

Energiškai efektyviausi daugiabučiai turi atitikti A, A+ ir A++ energinio naudingumo klases. Aukščiausia (A++) klasė nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą. D, C ir B klasėms pasiekti įvertinami atitvarų šilumos nuostoliai ir energijos efektyvumo rodikliai, o A, A+ ir A++ klasėms papildomai vertinamas sandarumas, vėdinimo sistemos rodikliai.

Lietuvoje šiuo metu dauguma senos statybos nerenovuotų daugiabučių priskiriami F ir G klasėms. Pagrindinės tokių pastatų bėdos – prastos ekonominės ir techninės charakteristikos, energinio efektyvumo rodikliai. Renovacija gali ištaisyti daugumą šių problemų, tačiau svarbu įvertinti kaštus bei jų ekonominį pagrįstumą. Atsižvelgiant ne į kiekybinius, o kokybinius rodiklius, kyla klausimas, ar keliamas tikslas yra pakankamai ambicingas – senos statybos daugiabučius renovuoti iki D ar C klasių. Be to, itin svarbu po renovacijos pastatą tinkamai prižiūrėti ir administruoti – kitu atveju pasiektas energinis efektyvumas mažės.

Naujai statomi pastatai šiandien turi atitikti mažiausiai C energinio naudingumo klasę, tačiau Lietuvoje praėjusiais metais pastatytas ir pirmasis A klasę atitinkantis daugiabutis. Nuo 2014 m. bus privaloma ne žemesnė kaip B klasė, nuo 2016 m. – ne žemesnė kaip A, nuo 2018 m. – ne žemesnė kaip A+, o nuo 2021 m. – ne žemesnė kaip A++. Taigi, vis daugiau pastatų Lietuvoje atitiks aukštesnes klases. Remiantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija, šiuo metu Lietuvoje C klasę atitinka 155 naujų daugiabučių, B klasę – 180, o A klasę – 1 daugiabutis.

Straipsnio puslapiai:

- Ramūnas Banys

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas