Skandinaviška gelbėjimo valtis Lietuvai (1)

(Puslapis 1 iš 5)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Arūnas Brazauskas / Balsas.lt

2012-02-05 11:21

 Neseniai spaudoje buvo pareikštas visai pagrįstas nusivylimas dėl lietuvių provincialumo.

Marius Laurinavičius, svarstydamas apie bendrapiliečių reakcijas dėl vadinamojo ES fiskalinio stabilumo pakto parašė: „...susidaro įspūdis, kad tai, kas vyksta ES, mums tarsi tolima ir nelabai svarbu“. (Pilnas pakto pavadinimas - Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumo, koordinavimo ir valdymo sutartis.)

Byrės, arba taps federacija

Neginčijant akivaizdaus lietuvių polinkio ne tik jaustis, bet ir būti užkampiu, reikia pasakyti, kad ES aktualijos čia tampa reikšmingomis, kada jų nusistveria vietinės politinės jėgos.

Šiomis dienomis įsisteigė Europos federalistų sąjungos lietuviška atšaka. Tai labai pagyvino tautinį politinio spektro kampą. Iš ten pasigirdo kaltinimų, jog minėti federalistai yra antivalstybinis ir antikonstitucinis sąjūdis.

ES virtimas federacija dabar susijęs su euro gelbėjimu. Klausimą glaustai ir tiksliai nušvietė Čekijos premjeras Petras Nečasas viename iš savo šalies laikraščių: „Šiuo metu euro zona neturi kito pasirinkimo – arba ji suirs, o to nenori niekas, arba ji pereis prie federalinio ekonominio subjekto".

P. Nečaso komentaras įdomus keliais aspektais. Pirmiausiai, Čekija dėjo daug pastangų, kad į ekonominių klausimų sprendimą, kuris numatytas pakte, būtų įtrauktos euro zonai nepriklausančios valstybės – taigi ir Lietuva. Kita vertus, Čekija, nors pasiekė laimėjimų derybose, minėto pakto nepasirašė kaip ir Jungtinė Karalystė (JK).

Įdomu ir tai, kad Čekijos premjeras nepasakė nieko tokio, ko prieš gerą dešimtmetį , kada atsirado euras, nebūtų kalbėję kai kurie žymūs ekonomistai. Pavyzdžiui, Miltonas Friedmanas spėliojo, kad euras išgyvens iki pirmojo rimtesnio ES ekonominio nuosmukio. Jam antrinusieji pridurdavo, kad euras neišliks, jei nebus gilesnės ES politinės integracijos.

Logikos požiūriu teisinga taip perrašyti P. Nečaso mintį: niekas nenori euro zonos suirimo, todėl dalis ES narių stengsis tapti federaliniu ekonominiu subjektu.

Čekijos premjeras nepasakė, kad euras blogai, jis nepasakė, kad Čekija atsisako įsivesti eurą. Jo šalis nepasirašė sutarties tik todėl, kad euro dar neturi ir nenori prisiimti įsipareigojimų pagal fiskalinio stabilumo paktą.

Apie tą paktą dabar sakoma, kad su juo įkurta „naujos redakcijos“ ES, arba Antroji ES (ES.2). Dar pridedamas žodelis „polisaboninė“.

Paktas bus tvirtinamas balsuojant nacionaliniuose parlamentuose, arba referendumuose.

ES fiskalinio stabilumo paktas

Žemėlapio spalvos

Paktą pasirašė

Tamsiai mėlyna – euro zonos šalys

Šviesiai mėlyna – ne euro zonos šalys

Žalia – ne euro zonos šalys, kurių valiutos susietos su euru (fiksuoti kursai, arba griežtos kurso svyravimo ribos)

Straipsnio puslapiai:

- Arūnas Brazauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas