Slovėnijos likimas – politikų rankose

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Violeta Klyvienė / Ekonomika.lt

2013-04-10 12:29

Euro zonos krizė kėsinasi ir į buvusią euro zonos pirmūnę – Slovėniją. Egzistuoja tikimybė, kad ir šiai ekonomikai gali prireikti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) finansinės paramos. Tačiau daugelis sutinka ir su priešinga prielaida, kad jei naujoji Slovėnijos vyriausybė imsis ryžtingų priemonių pertvarkant bankinį sektorių, Kipro ar Graikijos likimo šiai šaliai išvengti pavyks. Vilčių suteikia ir naujasis Slovėnijos finansų ministras socialinių mokslų daktaras Uroš Čufer, kuris ilgą laiką dirbo centriniame banke, ir kurį galima būtų priskirti technokratų ratui. Būtent racionalūs ir depolitizuoti spendimai šiandien būtini ir šiai krizės kamuojamai euro zonos šaliai.

Slovėnija susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir kitos krizės paveiktos valstybės – bankai, namų savininkai ir statybų kompanijos nukentėjo sprogus nekilnojamojo turto burbului, kainų konkurencingumas smuko, o viešieji finansai išsibalansavo. Vienas iš svarbesnių išskirtinumų – Slovėnijos rankose susikoncentravęs bankinis sektorius, kuriam rekapitalizuoti, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, šiemet gali prireikti daugiau nei 3 mlrd. eurų arba 8 proc. viso šalies BVP, neįtraukiant „blogojo banko“ sukūrimui reikalingų lėšų. Politikai yra pasirengę didinti bankų kapitalą – tam ypač pasitarnautų žemas vyriausybės skolinimosi lygis.

Mažos ekonomikos bėdos

Per pastaruosius kelis ketvirčius Slovėnija patyrė daug vargo platindama vyriausybės vertybinius popierius pirminėje obligacijų rinkoje. Nuo pat 2011 m. kovo, kai buvo įmanoma sėkmingai išplatinti netgi 15 metų trukmės obligacijas, šalies vyriausybė nė karto neišplatino eurais denominuotų obligacijų. Taip buvo praleista gera proga susikurti finansinį buferį. Situaciją pagerino 2012 m. spalį išplatinta pirmoji valstybės istorijoje vertybinių popierių doleriais emisija. Tačiau vienintelė obligacijų emisija per pastaruosius dvejus metus yra blogas ženklas ir rodo, kad investuotojų pasitikėjimą galima susigrąžinti tik pradėjus esmines reformas.

Slovėnijos problemos yra kur kas mažesnės nei Kipro – bendras visų Slovėnijos bankų turtas siekia 140 proc. šalies BVP ir yra vienas mažiausių euro zonoje, kai Kipro bankų sektorius yra išsipūtęs iki 700 proc. BVP. Tačiau būdama „maža ekonomika“ Slovėnija patiria finansų rinkų spaudimą kylant panašaus pobūdžio įtampoms kitose euro zonos rinkose. Net ir esant santykinai saugiam valstybės skolos lygiui, blogiausio scenarijaus materializacijos atveju skola greičiausiai neviršys šalies BVP.

Pranašumas – žemas valstybės skolos lygis

Slovėnija įžengė į rizikos zoną su santykinai neaukštu skolos ir BVP santykiu. 2012 m. pabaigoje šalies viešojo sektoriaus skola sudarė apie 54 proc. BVP – už ją mažesnis skolos lygis euro zonoje buvo tik Estijoje ir Liuksemburge. Net įvykdžius bankų rekapitalizaciją ir skyrus lėšų „blogajam bankui“ sukurti, mažai tikėtina, kad per artimiausius kelerius metus Slovėnijos skola viršys 70 proc. BVP ribą. Be to, vyriausybė gali netgi sumažinti bendrąją skolą parduodama savo turimas bankų akcijas.

Straipsnio puslapiai:

- Violeta Klyvienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas