Socialiniai tinklai grąžina žiniasklaidą į XVIII-ąjį amžių


SCANPIX nuotr.

technologijos.lt

2011-07-11 11:05

Žiniasklaidos industriją naujosios technologijos ir socialiniai tinklai ne tik patobulino, bet ir grąžino į praeitį – priešindustrinius laikus, rašo „The Economist“.

Iki XIX-ojo amžiaus pradžios nebuvo jokių techninių galimybių žinias skleisti sparčiai ir dideliais kiekiais. Todėl naujienos keliavo iš lūpų į lūpas smuklėse, turgavietėse ar laiškais.

Šis fenomenas siekia dar Romos imperijos laikus, kai elitas palaikė ryšius rašydamas krūvas laiškų su perrašytais atsišaukimais, kalbomis bei informacija iš „acta diurna“, oficialiojo Romos sienlaikraščio, kasdien pakabinamo forume. Naujienos keliavo socialiniais tinklais, nes kito būdo joms perduoti tiesiog nebuvo.

Išradus spausdinimo mašiną dokumentų spausdinimo tempas didėjo, be to, atsirado galimybė atspausti daugiau dokumento kopijų, tačiau jų platinimas vis vien rėmėsi asmeniniais kontaktais, rašo „The Economist“.

Laikraščiai tuo metu tebuvo mažo tiražo, daugiausia skirti vienam miestui, regionui. Juose nedirbo žurnalistai, buvo platinami pranešimai ir nuomonės. Visa ankstyvoji žiniasklaida rėmėsi tam tikro socialinio rato, bendruomenių naujienomis, gandais, požiūriais ir idėjomis. Tai buvo tikroji socialinė žiniasklaida.

Tuo tarpu 19-ame amžiuje išradus garinį spausdinimo presą ir atsiradus masinei prekybai skirtiems laikraščiams, žiniasklaida iš esmės pasikeitė. Naujosios technologijos sudarė galimybę laikraščius išplatinti neįtikėtinu greičiu, tačiau teisę skelbti informaciją atėmusios iš eilinių piliečių sutelkė išimtinai vos kelių žmonių rankose.

Tai buvo jau nebe horizontalus dalijimasis informacija, bet žinių sklaida iš viršaus (leidėjo) į apačią (auditoriją). Dar labiau galimybę skleisti žinias nuo eilinių žmonių atitolino radijas ir televizija. Atsirado žurnalistika, kaip profesija.

„Facebook“ – anokia naujovė

Tačiau paskutinį dešimtmetį internetas ir interneto žiniasklaida šį modelį pakeitė ir vėl atvėrė kelius plėtotis socialinei žiniasklaidai. Dabar daugelis žinių vėl žmones pasiekia tam tikra prasme priešindustrine forma – iš lūpų į lūpas.

Fotografuojantys mobilūs telefonai, blogai, „Facebook“ ir „Twitter“ gali nebeatrodyti tokie jau naujoviški, jei pažvelgsime į juos iš istorinės perspektyvos. Šie socialiniai tinklai yra tik praeityje naudotų būdų skleisti informaciją šiuolaikinė interpretacija, rašo „The Economist“.

 

Masinės žiniasklaidos era buvo trumpa ir jau baigiasi, o žurnalistams per ją suformuoti įstatymai ir etikos taisyklės nuo šiol turėtų būti taikytini absoliučiai visiems, kas skelbia naujienas.

Žinios dabar jau nebėra išskirtinai žurnalistų nuosavybė. Ir šiuos laikus pavyks išgyventi tik toms žiniasklaidos priemonėms, kurios tai pripažins.

Receptas, kurį „The Economist“ duoda besistengiančiai išlikti profesionaliajai žurnalistikai yra toks: labiau tarnauti auditorijai, o ne reklamdaviams, įdiegti daugiau galimybių skelbti informaciją patiems skaitytojams, klausytojams ir žiūrovams, liautis riesti nosį dėl politinės ir moralinės įtakos bei nustoti kurti kliūtis eiliniams žmonėms atlikti žurnalistų pareigas.

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas