„Sodros“ problemos vėl dėmesio centre

(Puslapis 1 iš 3)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Anatolijus Lapinskas / Ekonomika.lt

2012-02-08 17:05

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šią savaitę pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja „Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu“.

Tas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas buvo priimtas 2009 m. gruodžio 9 dieną. Jo 8 straipsnyje kaip tik ir sakoma, kad „socialinio draudimo pensijų gavėjams... kurie turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį“.

Paprasčiau tariant, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. senatvės pensininkams, uždirbantiems daugiau nei šimtą litų, buvo mokama jau ne visa pensija, bet jos dalis, taigi pensija buvo sumažinta, taikant tam tikrą koeficientą. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tuomet teikiamus skaičius, jei pensininko darbo užmokestis buvo 200 Lt - pensija mažinama 2,5 proc., 400 Lt – 5 proc., 800 Lt – 15.6 proc., 1500 Lt – 34,1 proc., 2100 Lt – 50 proc., 3100 Lt – 59,5 proc., 4200 Lt ir daugiau – 70 proc.

Tačiau tokius mažinimus Konstitucinis Teismas juk įvertino dar 2002 11 25 savo nutarime! Tuomet jis kalbėjo griežtai: „Pripažinti, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 str. ta apimtimi, kuria jame nustatyta, kad būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą turintiems pensininkams, kurie po valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos paskyrimo turi draudžiamųjų pajamų, mokama ne visa paskirta ir iki tol mokėta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., 48 str. 1 d. nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, 52 str. ir konstituciniam teisinės valstybės principui“.

Praėjo beveik dešimtmetis nuo minėto Konstitucinio Teismo nutarimo, bet šią savaitę jis buvo priverstas pakartoti tą patį. Galima konstatuoti, kad Seimas sąmoningai užlipo ant to paties grėblio, vėl pasityčiodamas iš pagrindinio šalies įstatymo.

Beje, ir ano, ir dabartinio antikonstitucinio įstatymo kūrėjai užmiršo, kad dauguma dirbančių pensininkų anaiptol ne maudėsi piniguose, bet tik prisidurdavo prie pensijos gana nedidelę pinigų sumą, dirbdami dažnai ir už minimalų atlyginimą ar net jo dalį. Sumažinus pensijas, bendra gaunamų pinigų suma reikšmingai sumažėdavo ir tapo tiesiog ne oru dėl poros šimtų litų eiti į darbą ir, pvz., dirbant budėtoju ar sargu atsakyti už dirbančius žmones ir saugomą turtą. Kaip tik dėl to dešimtys tūkstančių pensininkų ir metė dirbti.

Straipsnio puslapiai:

- Anatolijus Lapinskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas