Sparti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra – spąstai (2)

(Puslapis 1 iš 3)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Antanas Šutas / Geopolitika

2013-06-17 12:26

 Lietuvoje vis daugiau procesų, vykstančių įvairiose gyvenimo srityse, įgauna panašumų su kitų Europos Sąjungos šalių kasdienybe. Ne išimtis yra ir energetika. Nors energetine prasme dar esame Rytuose, turime aiškius planus, kaip praplėsime savo galimybes pasirinkti, iš kur importuoti dujas ir elektros energiją. Tačiau, kaip žinia, importas materialinės gerovės nesukuria. Kad uždirbtume, privalome patys gaminti ir eksportuoti. Kadangi šiuo metu ekonominę vertę turinčių naudingųjų iškasenų Lietuva praktiškai neturi, elektros energiją galime gamintis pasirinkdami iš kelių variantų. Vienas būdas yra elektrą gaminti šiluminėse elektrinėse iš importuojamų dujų (akmens anglis, mazutą ir kitas itin taršias kuro rūšis galime pamiršti, nes po 2016 m. ES įsigalioja itin griežti aplinkosaugos reikalavimai dideliems kurą deginantiems įrenginiams). Kitas būdas yra elektrą gaminti branduolinėje elektrinėje. Ši išeitis Lietuvos atveju, esant dabartinėms aplinkybėms, yra pati geriausia. Kai kas Lietuvoje primygtinai sufleruoja, kad yra ir trečias kelias – gaminti didžiąją elektros energijos dalį atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrinėse. Šiame straipsnyje pamėginsiu atsakyti, kodėl neturėtume kaip pagrindinio elektros gamybos būdo šalyje rinktis AEI kelio.

Kai kurios ES valstybės nusprendė surizikuoti ir įgyvendinti tradicinės energetikos atsisakymo planą (dar vadinamą energetikos lūžio planu) – elektros energijos gamybą tradicinėse iškastinį kurą naudojančiose elektrinėse pakeisti elektros gamyba panaudojant AEI. Pagrindinė šio plano dalyvė yra pajėgiausia ES valstybė Vokietija, į kurią dauguma AEI plėtros šalininkų žiūri kaip į pavyzdį. Tačiau, vos tik pradėjusi rimtai įgyvendinti energetikos lūžio planą, ši šalis susidūrė su problemomis, kurias energetikos ekspertai, nesusiję su AEI lobistinėmis grupuotėmis, pranašavo nuo pat pradžių.

Vokietijoje AEI verslas stoja prieš tradicinės energetikos atstovus

Vokietijoje AEI energetikos plėtra yra įgavusi didelį pagreitį. Viena vertus, saulės ir vėjo energetikos plėtra yra labai naudinga smulkiajam verslui ir vietos bendruomenėms, kurios diegia ir eksploatuoja elektrą gaminančius AEI įrenginius. Toks verslo planas, kai elektros perdavimo ir skirstymo tinklų bendrovės įsipareigoja tokiuose įrenginiuose pagamintą elektrą pirkti už nustatytą kainą tam tikrą laikotarpį, yra parankus užsiimti šiuo verslu. Todėl Vokietijoje AEI verslu užsiimančios struktūros per keliolika metų labai sustiprėjo ir tapo jėga, su kuria turi skaitytis visi, kas dalyvauja energetikos ateities krypčių formavime. Bėda ta, kad į galutinę elektros kainą yra įskaičiuota ir subsidijų AEI energetikai dalis, o už elektrą moka ir tie patys Vokietijos pensininkai bei bedarbiai, todėl iš esmės galima teigti, kad AEI verslas pelnosi ir iš socialiai labiausiai pažeidžiamų grupių gaunamų pajamų.

Straipsnio puslapiai:

- Antanas Šutas

Geopolitika

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas