Sukūriau mobiliąją aplikaciją: ar tikrai esu jos savininkas? (1)

(Puslapis 1 iš 4)


Bendrovės nuotr.

Jūratė Truskaitė-Paškevičienė / Ekonomika.lt

2014-08-11 15:10

 Mobiliosios aplikacijos populiarumą ir pasisekimą neabejotinai lemia ne teisiniai aspektai. Tačiau kūrėjai, siekdami nevaržomai ir pelningai naudotis savo aplikacija, negali pamiršti ir teisinės pusės.

Intelektinės nuosavybės teisės į mobiliąją aplikaciją ir jos elementus lemia, kas turi teisę ja naudotis ir gauti pajamų. Šių teisių turėtojas gali uždrausti kitiems asmenims nesąžiningai nukopijuoti ar kitaip neteisėtai naudoti mobiliąją aplikaciją ar jos elementus be jo sutikimo. Jis gali spręsti ir dėl leidimo įterpti aplikacijoje papildomus elementus (pvz., reklamą). Atitinkamai, mobiliųjų aplikacijų parduotuvės numato draudimus įkelti aplikacijas, pažeidžiančias trečiųjų asmenų prekių ženklus, autorių teises, patentus arba trečiojo asmens licencijos, kuria remiantis buvo kuriama mobilioji aplikacija, sąlygas (pavyzdžiui, Apple App Store valdytojui pareikalavus, vystytojas turi pateikti ir atitinkamas teises patvirtinančius įrodymus).

Svarbu žinoti – ir prireikus galėti įrodyti, kad iš tikrųjų Jums priklauso su mobiliąja aplikacija susijusios intelektinės nuosavybės teisės (pvz., teisė naudoti kūrinius: paveikslėlius, muziką, kompiuterinę programą; prekių ženklus). Jei jos (ar jų dalis) priklauso ne Jums – jų naudoti be šių teisių turėtojo sutikimo paprastai negalėsite. Tokiu atveju galite susidurti su sunkumais norint platinti aplikaciją. Tokios problemos neretai išryškėja tik tuomet, kai galutinis produktas tampa populiarus ir jo kūrime dalyvavę asmenys iš naujo apsvarsto, ar jiems tinkamai atsilyginta ir ar jie negali reikšti teisinių pretenzijų į gaunamą naudą.

Taigi siekiant sėkmingai disponuoti mobiliąja aplikacija, svarbu apsvarstyti:

- kokie intelektinės nuosavybės teisių objektai yra Jūsų ketinamoje išleisti mobiliojoje aplikacijoje;

- ar tikrai turite teisę juos naudoti (galbūt reikia papildomų veiksmų ar susitarimų, siekiant tai užtikrinti – paprastai tai padaryti lengviau pradinėje stadijoje nei tuomet, kai aplikacija taps žinoma).

Autorių teisės

Pagalvojus apie mobiliąją aplikaciją, mintyse iškyla kompiuterinė programa, aplikacijos ikona, paveikslėliai, muzika, tekstas. Visi šie elementai, kiekvienas atskirai, paprastai bus saugomi autorių teisių. Autorių teisės saugo kūrinius – objektyvia forma išreikštus žmogaus kūrybos rezultatus. Kompiuterių programa taip pat yra teisiškai saugoma pagal autorių teisę, jeigu ji yra originali (ne nukopijuota, o originaliai sukurta).

Autorių teisės atsiranda nuo pat kūrinio sukūrimo momento, ir jų nereikia registruoti. Tai patogu, nes nereikia papildomų registravimo formalumų, laiko ir kaštų. Kita vertus, tokioje situacijoje gali būti sudėtinga nustatyti, kam jos priklauso – o tai žinoti būtina, siekiant disponuoti mobiliąja aplikacija.

Pagal bendrą taisyklę, autorių teisės į kūrinį priklauso jį sukūrusiam fiziniam asmeniui ar asmenims. Tačiau tais atvejais, kai kūrinį sukuria darbuotojas, turtines teises į kūrinį paprastai įgyja darbdavys. O būtent, kai kompiuterių programą sukuria darbuotojas, vykdydamas savo darbo funkcijas, turtinės autorių teisės į kompiuterių programą priklauso darbdaviui, jeigu nesusitarta kitaip. Kai darbuotojas, vykdydamas darbo funkcijas, sukuria kitokį kūrinį (paveikslėlius, tekstą ir t.t.) – teisės į jį pereina darbdaviui ne visam laikui, o tik 5 metams. Taigi įmonei, kuri kompiuterinių programų ar kitų mobiliųjų aplikacijų elementų (vaizdų, teksto ir pan.) kūrimui pasitelkia darbuotojus, svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai aprašytos tokio darbuotojo darbo funkcijos. Priešingu atveju – neįrodžius, kad darbuotojo darbo funkcija buvo kurti tokius objektus, įmonė gali tiesiog neįgyti teisių į juos. Taip pat svarbu įvertinti, kad tik kompiuterinių programų atveju turtinės teisės visam laikui pereina darbdaviui – kitų kūrinių atveju jos pereina tik 5 metams. Todėl siekiant, kad šios teisės įmonei priklausytų ilgesnį laiką, reikalinga dėl to atskirai raštu susitarti.

Straipsnio puslapiai:

- Jūratė Truskaitė-Paškevičienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas