Švedijoje verslo nišoms užimti reikia kantrybės

(Puslapis 1 iš 2)


A. Vasiliausko nuotr.

Karolis Birgilas specialiai Ekonomika.lt iš Stokholmo / Ekonomika.lt

2015-01-30 16:01

 Lietuviai apie Švedijos verslo santykius su Lietuva gali spręsti pasižiūrėję į bankų korteles piniginėse. Užsieniečiai apie tai gali sužinoti apvertę daugelį IKEA baldų – ten bus parašyta „Made in Lithuania“. Visgi, pasak Lietuvos komercijos atašė Švedijoje Audriaus Masiulionio, sėkmingi šalių verslo santykiai yra grįsti pasitikėjimu ir kantrybe.

Kurie Švedijos ūkio sektoriai yra patraukliausi Lietuvos verslui?

Mūsų baldininkai, atradę partnerius Švedijoje, jau seniai sėkmingai toliau plečia eksportą šioje srityje. Galima pasidžiaugti, kad nuo 2009 metų lietuviai sugebėjo padvigubinti pardavimą nuo 700 mln. iki beveik 1,4 mlrd. eurų 2013 metais. Ir per pirmus tris ketvirčius turėjome 34 proc. augimą, palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu.

Maisto pramonės įmonių susidomėjimas Švedija didėja siekiant diversifikuoti pardavimo rinkas. Dar prieš metus paklausimų iš šio sektoriaus įmonių gaudavau retai, tačiau šiandieną jų tikrai daug. Šis aktyvumas duoda rezultatų – eksportas augo 25 proc., palyginti su 2013 metais, kai jo augimas buvo tik 4 proc.

Paslaugų eksporto galimybės taip pat iki galo neišnaudotos – labai aktyvios statybų įmonės, naujų objektų statyba ir renovacija. Vežėjai aktyviai ieško klientų, kai kurie steigia įmones Švedijoje, kad galėtų vykdyti vidinius pervežimus. Taip pat ir Lietuvos kelininkai ieško rinkos dalies. Visgi išlieka didelė konkurencija su Lenkijos ir Latvijos verslininkais.

Mašinų ir įrenginių importas per metus beveik padvigubėjo. Manau – prie rezultato prisidėjo ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ priviliotos ir sėkmingai dirbančios švedų kapitalo įmonės Lietuvoje – „SystemAir“, „Pelly“, „Roll“, sėkminga lietuvių kapitalo įmonės „Arginta“ veikla. Inžinierinės pramonės įmonių bendradarbiavimas taip pat duoda daug naudos abiem šalims. Tekstilininkai daug eksportuoja į Švediją, ir matau paklausos didėjimą.

2015-aisiais, be jau išvardytų krypčių, planuojame daugiau dėmesio skirti pagalbai vežėjams ir IT įmonėms ieškant partnerių Švedijoje, plėsti maisto produktų pardavimą.

Kuo Švedijos rinka investuotojams skiriasi nuo kitų Skandinavijos šalių rinkų?

Švedija – labai konservatyvi ir stabili rinka. Net 2008–2009 krizės metais beveik išvengė nuosmukio. Dauguma rinkos žaidėjų yra globalūs, o Švedijos eksportas į Rusiją – mažesnis nei Lietuvos. Rinka panaši į Norvegijos: pagrįsta rekomendacijomis, pasitikėjimu, socialine atsakomybe ir ilgalaike partneryste.

Švedija nėra euro zonos narė, tačiau ar Lietuvos prisijugimas prie euro zonos lems pokyčius šalių verslo santykiuose?

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas specialiai Ekonomika.lt iš Stokholmo

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas