„Swedbank“: kelias didesnio biudžeto link – mažesnis šešėlis

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2013-02-11 14:07

Nacionalinio biudžeto pajamos per 2012 metus išaugo 7,9 proc. iki 21,2 mlrd. litų ir 0,6 proc. viršijo planuotą surinkti sumą. Valstybės finansai ir toliau išlieka tvarūs, tačiau šešėlinė ekonomika pernai nemažėjo tiek, kiek tikėtasi. Neefektyvus mokesčių surinkimas gali tapti rimtesne problema ateityje, pasikeitus padėčiai finansų rinkose.

„Daugiausiai nacionalinio biudžeto planą praėjusiais metais viršijo pelno ir gyventojų pajamų mokesčiai, kurių surinkimas buvo didesnis atitinkamai 21,8 proc. ir 5,9 proc. Tai lėmė didesnis nei prognozuota pelningumo ir dirbančiųjų skaičiaus augimas, – teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. Kita vertus, apdraustųjų skaičius per metus išaugo daugiau nei dirbančiųjų, atitinkamai 31,9 tūkst. ir 21,4 tūkst., ir tai gali reikšti, kad šiek tiek sumažėjo ir neoficialus įdarbinimas“.

Tuo tarpu akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio pajamos šiek tiek atsiliko nuo planuotų. Lyginant su 2011 metais, mažėjo šių mokesčių surinkimo efektyvumas. „Nielsen“ tuščių cigarečių pakelių tyrimas parodė, kad kontrabandinių cigarečių vartojimas ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį išaugo iki 35,4 proc. – tai yra aukščiausias lygis nuo 2010 metų pabaigos.

Pasak V. Šečkutės, nors šešėlinė ekonomika kai kuriose srityse nemažėjo tiek, kiek buvo tikėtasi, valstybės finansai išlieka tvarūs. 2013-aisiais biudžeto deficitas sumažės iki 2,5 proc., o valstybės skola – iki 38,4 proc. Tačiau skolinimosi poreikis 2013-aisiais išlieka reikšmingas, prognozuojama, kad jis sudarys 7,3 mlrd. litų. Pastaruoju metu padėtis finansų rinkose buvo palanki, ir Lietuva galėjo skolintis kone mažiausiomis istorijoje palūkanomis. Tačiau dabartinis didelio likvidumo bei žemų palūkanų normų laikotarpis anksčiau ar vėliau baigsis. Skolinimosi poreikį galėtų sumažinti efektyvesnis mokesčių surinkimas, kurį gali užtikrinti tik mažesni šešėlinės ekonomikos mastai.

„Pagrindinė ir ne kartą minėta neoficialaus darbo užmokesčio priežastis yra didelis darbo apmokestinimas, kuris yra maždaug dvigubai didesnis nei kai kurioje Europos šalyse, pavyzdžiui Airijoje, Kipre, Maltoje ar Šveicarijoje, – sako „Swedbank“ ekonomistė. Tačiau ne mažiau svarbios priežastys yra ir griežtas darbo rinkos reguliavimas bei sudėtinga mokesčių sistema. Paprastesnės ir mažiau kainuojančios darbuotojų įdarbinimo ir atleidimo tvarkos ne tik sumažintų šešėlinę ekonomika, bet ir pagerintų šalies konkurencingumą ir investicinę aplinką“.

V. Šečkutė mano, kad viena iš priežasčių, kodėl nepavyko žymiau sumažinti neoficialios prekybos, yra ne iki galo įgyvendintas kasos aparatų įvedimas turgavietėse. Turint omenyje tai, kad neapskaitoma prekyba yra gana paplitusi viešojo maitinimo įstaigose, nefiskalinių čekių panaikinimas taip pat prisidėtų prie didesnio mokesčių surinkimo efektyvumo.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas