T. Janeliūnas: tai akivaizdi "Rosatom" viešųjų ryšių akcija (1)

(Puslapis 1 iš 3)


2011-11-23 12:57

Trečiadienį sostinėje rengiamą apskritojo stalo diskusiją "Atominės energetikos plėtros perspektyvos Europoje po avarijos Japonijoje: Baltijos jūros regionas" politologas Tomas Janeliūnas vadina daugiau nei Rusijos energetikos korporacijos "Rosatom" viešųjų ryšių kampanija siekiant reklamuoti Kaliningrado srityje planuojamą statyti atominę elektrinę. Objektą, kuris plėtojamas pažeidžiant tarptautinę teisę.

"Susidaro įspūdis, kad Rusija nori, kaip visuomet, kirsti sienose langus ir per juos laipioti, o ne mandagiai, kaip visame civilizuotame pasaulyje, įeiti pro jau egzistuojančias duris. Turiu galvoje tai, kad Rusija tik deklaruoja siekį laikytis tarptautinių konvencijų, prieš tai jas pažeisdama, pavyzdžiui, nestatyti branduolinių objektų, kol nebus užbaigtas poveikio aplinkai vertinimo procesas. Tačiau rusai į Lietuvą atvyksta, švelniai tariant, reklamuoti objektą, kuris yra plėtojamas pažeidžiant tarptautinę teisę, ir vykdyti pigią viešųjų ryšių akciją", - Eltai sakė T. Janeliūnas.

Pasak jo, "Rosatom" turi ne šou organizuoti, o atsakyti į Lietuvos keliamus klausimus nevengdamas jų. Logiškai mąstant, Rusija pirma turi pateikti atsakymus į ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui aktualius klausimus, tada bus galima diskutuoti.

T. Janeliūnas pabrėžia, kad Rusijos pozicija mažų mažiausiai stebina, nes atlikti visus būtinus statybų aikštelės tyrimus, laikytis tarptautinių konvencijų ir branduolinės saugos standartų, pakviesti TATENA misiją nėra sunku. Galiausiai, branduolinės saugos užtikrinimas turi rūpėti pačiai Rusijai, kuri žino, ką reiškia branduolinė katastrofa.

"Rusijos pastangos pačioje Lietuvoje reklamuoti naująjį atominės elektrinės projektą Kaliningrade yra ne kas kita, kaip propagandinės pastangos mažinti Lietuvos politikų ir visuomenės paramą Lietuvos atominės elektrinės statybai. Bandoma įtikinti lietuvius, kad jiems neverta gaišti laiko ir skirti investicijų į didžiulės svarbos projektą, nes neva Kaliningrade elektrinė atsiras anksčiau ir regione atominių elektrinių bus per daug. Tai tiesmukas propagandinis spaudimas, nes Rusija tikrai nenori Lietuvoje matyti atominės elektrinės. Vietoj to siekiama ir toliau palikti Lietuvą priklausomą nuo rusiškos elektros energijos", - pabrėžia politologas.

Dar vienas itin svarbus klausimas - kur Rusija planuoja dėti Kaliningrado srityje pagamintą elektros energiją? Šiuo metu Kaliningrado srityje jau yra elektros energijos perteklius, o jungčių pagamintos elektros energijos eksportui vis dar nėra. Visi Rusijos nurodomi elektros jungčių projektai elektros iš Kaliningrado AE eksportui tebėra vienašališkų deklaracijų lygio.

T. Janeliūno teigimu, atliekamų darbų kultūra ir priežiūra irgi yra vienas svarbių aspektų kalbant apie branduolinę saugą. Labai neramu darosi, kai skaitome ir matome, kas iš tikro vyksta ir kaip skiriasi norai nuo realybės.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas