Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

(Puslapis 2 iš 3)

2018-07-04 17:14

Pagal dabartinį preliminarų grafiką iki šių metų vėlyvo rudens Jungtinės Karalystės ir ES atstovai turi galutinai sutarti dėl pasitraukimo sąlygų ir pateikti preliminarias gaires, koks prekybos modelis bus taikomas pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kuris tęsis nuo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES 2019 m. kovo 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 dienos. Tiesa, didžiausia dabartinė grėsmė – jeigu nebus susitarta dėl pasitraukimo sąlygų iki kitų metų kovo 29 d., nebus ir pereinamojo laikotarpio, o tai reikštų labai didelį chaosą ir Didžiojoje Britanijoje, ir Europoje, kuris tikrai padarytų milžinišką žalą ekonomikai. Nereikia abejoti, kad abi pusės supranta galimą padarinių mastą, ir tikimybė, kad išsipildys toks scenarijus, labai nedidelė, tačiau jai, tikėtina, yra ruošiamasi.

Kaip minėta, iki oficialios „Brexit“ datos turi būti sutarta ir dėl preliminaraus prekybos modelio, kuris pradėtų veikti po pereinamojo laikotarpio. Nors akivaizdu, kad ir Jungtinei Karalystei, ir ES yra naudinga rasti tokį sprendimą, kuris nepablogintų prekybos sąlygų, istorija moko, kad politiniai interesai dažnai užgožia ekonominį motyvą. Tad galimybė, kad prekyba tarp šalių nuo 2021 m. sausio 1 d. vyks pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles – nepalankiausią visiems scenarijų, vėlgi negali būti atmesta. Žinoma, jeigu nebus pratęstas pereinamasis laikotarpis.

Galima priminti, kad prekyba pagal PPO taisykles reiškia, kad Jungtinė Karalystė galės įvesti muitų tarifus iš ES importuojamoms prekėms, o ES tą patį padaryti su prekėmis iš Didžiosios Britanijos. Tiesa, daugumai prekių tarifai nėra dideli – Lietuvos atveju daugumai eksportuojamų prekių tarifai būtų ne didesni negu 5 procentai. Tačiau net sunku įvertinti, kokia administracinė našta teks eksportuotojams ir importuotojams dėl netarifinių apribojimų (eksporto deklaracijos, skirtingų standartų ir pan.) atsiradimo. Todėl šis variantas, nors ir įmanomas, sukeltų labai daug sumaišties, tad ir ekonominės pasekmės abiem pusėms būtų skaudžios.

Kokios galimos tolesnės prekybos alternatyvos be PPO taisyklių? Kadangi Jungtinė Karalystė nori kontroliuoti asmenų judėjimą, ji turės išeiti iš bendrosios rinkos, kurioje yra laisvas prekių, paslaugų, kapitalo bei asmenų judėjimas. Atrodytų, kad geriausia išeitis abiem pusėms būtų, jeigu Jungtinė Karalystė liktų muitų sąjungoje, tačiau nusileisti derybose turėtų ir Londonas, ir Briuselis. Trečias scenarijus – laisvos prekybos sutartis tarp Jungtinės Karalystės ir ES – taip pat nėra atmetamas, tačiau jis būtų žalingesnis abiem pusėms (ypač dėl netarifinių apribojimų atsiradimo) ir parengti šią sutartį tikrai neužtektų laiko iki 2020 m. gruodžio 31 d., todėl pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęsiamas ilgam.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas