Taupymo iliuzija

(Puslapis 1 iš 3)


Project-syndicate.org nuotr.

Robertas Skidelsky / Project-syndicate.org

2013-06-12 07:02

Įsitikinimas, esą vardan būsimos naudos verta imtis skausmingų žingsnių, turi gilias istorines šaknis.

Nuo pat Adamo Smitho laikų ekonomikos veikaluose buvo garbinamas taupumas. Taupymo svarba yra itin sureikšminama ekonominio sunkmečio laikais.

„Leiskite žlugti darbo vietoms, akcijoms, ūkininkams ir nekilnojamojo turto bendrovėms, tai leis pašalinti puvėsį iš sergančios ekonomikos sistemos. Žmonės pradės gyventi vadovaudamiesi teisingomis moralės normomis, o verslūs gyventojai perims ūkio duženas iš nekompetetingų savininkų“, - tokio patarimo 1930 metais iš savo iždo sekretoriaus sulaukė JAV prezidentas Herbertas Hooveris.

Taupymo politikos šalininkų įsitikinimu iki 2008 metų bankų, nekilnojamojo turto ir akcijų rinkoje klestėjo sparčiai augančios vėžinės ūkio ląstelės. Anot taupymo skatintojų, tik leidus žlugti tokiems ūkio elementams galėtų grįžti tvarus augimas.

Jų nuomone, valstybė yra parazitas, sunkiantis syvus iš verslo. Laisvos rinkos aplogetai tiki, kad nekontroliuojama ekonomika yra užprogramuota judėti link absoliutaus nedarbo sunaikinimo ir net ištikus šokui reikalai sparčiai grįžta į senas vėžes jei tik valstybė neįkiša savo trigrašio. Keinsistinis intervencionizmas yra didžiausias šių ekonomistų priešas.

Tuo tarpu Johno Maynardo Keyneso įpėdinių manymu, rinkoje neegzistuoja natūralios jėgos, galinčios savarankiškai suvaldyti padėtį. Anot jų, išaugus nedarbui rinka yra nepajėgi viena pati greitai įveikti krizę, todėl tenka griebtis išorinių skatinimo priemonių, kurios padėtų kurti naujas darbo vietas.

Kitaip tariant, J. M. Keynesas tikėjo, kad visi rinkos dalyviai negali augti vienu metu. Anot jo, kitoks mąstymas yra matematiškai klaidingas. Dėsniai, kurie galioja atskiroms rinkos dalims, negali galioti visai rinkai. Visai Europai taikant taupymo priemones Jungtinė Karalystė negali pasiekti ūkio augimo. Visam pasauliui laikantis taupymo režimo, globalus ūkis nustos augti.

Susiklosčius tokioms aplinkybėms griežtos taupymo priemonės yra pati blogiausia išeitis. Kol mokestinės pajamos mažės, tol vyriausybės bus nepajėgios susidoroti su biudžetų deficitais. Didžiausią pavojų kelia ne augančios valstybių skolos, tačiau mažinami biudžetų deficitai. Taupymo dėka yra iššvaistomas žmogiškasis ir materialus kapitalas.

Taupymo šalininkai remiasi vienu vieninteliu argumentu. Anot jų, fiskalinis taupymas yra būtina sąlyga konsoliduojant viešuosius finansus. Po šio žingsnio valstybinės ekonomikos dalis BVP sumažės, tačiau nuosmukį kompensuos išaugę verslininkų lūkesčiai, mat sumažėjus valstybės biudžetui pastarieji lauks mažesnių mokesčių ir didesnio pelno. Šios politikos gynėjai pripažįsta, apkarpius valstybės išlaidas susitrauks ir visuminė paklausa, tačiau netrukus šį trūkumą atsvers išaugęs verslo optimizmas. Ekonomistas Paulas Krugmanas tokį argumentą vadina „pasitikėjimo iliuzija“.

Straipsnio puslapiai:

- Robertas Skidelsky

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas