Verslas

Paprastai lietuviai yra linkę skųstis, kad pas mus prekių ir paslaugų kainos auga itin sparčiai. Tačiau, jeigu tikėsime oficialia statistika, bent jau per pastaruosius metus Lietuvoje viskas brango mažiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tokius oficialius infliacijos arba kainų augimo duomenis skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“. Mažiausia infliacija – Lietuvoje Per pastaruosius metus – šį kovą, palyginti su 2023 m. kovu – infliacija Lietuvoje siekė 0,4 proc.

Nors gyventojai tikina, kad dėl išaugusių kainų pragyventi sunku, ekonomistai mato vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų. Anot jų, jau vasarą mažės palūkanų normų lygis ir didės gyventojų vartojimas. Tačiau tuo pačiu įspėja ir apie galimas rizikas dėl neapibrėžtos geopolitinės situacijos. Pradėdamas ekonomikos apžvalgą „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmiausia siūlė žiūrėti ne į Lietuvos, bet pasaulio ekonomiką, esą joje matoma vis daugiau gerų naujienų.

Švara spindintys namai – dažno pavasarinė misija, kurią „Iki“ padeda įgyvendinti pigiau ir paprasčiau. Prekybos tinklui „Iki“ šią savaitę paskelbus jau tradicine tapusią Švaros fiestą, lojalūs pirkėjai suskubo pasinaudoti gerais pasiūlymais. Pasak Gintarės Kitovės, „Iki“ komunikacijos vadovės, jau pirmosiomis akcijos dienomis švaros prekių parduota ženkliai daugiau. „Kiekvieną savaitę skelbiame solidžias nuolaidas būtent toms prekėms, kurių mūsų pirkėjams reikia.

Gėrimų gamintoja „Volfas Engelman“ nuo šiol savo produkciją visoje Lietuvoje pristato biometanu varomu vilkiku. Naujasis sunkvežimis kasdien keliauja iš Kauno į didžiųjų prekybos tinklų, esančių Panevėžyje ir Vilniuje, sandėlius, taip pat aptarnauja įmonės išorinius sandėlius.

Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).  Tiek pelno jie uždirbo atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą ir kitus mokesčius.  Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 9,7 mln. eurų nuostolį. Grynosios palūkanų pajamos pernai siekė daugiau nei 2 mlrd.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiams pavyks sutarti dėl muito tarifų taikymo rusiškai žemės ūkio produkcijai. Nors šiuo metu siūloma didinti tarifus rusiškiems grūdams, prezidentas mano, kad ribojimai turi būti platesni.   „Aš manau, kad mes turėsime būtent tekstą apie žemės ūkio produktų ribojimą. Ar ten bus išimčių? Taip, bet mes esame suinteresuoti, kad jų būtų kiek mažiau.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pirmadienį paskelbus, kad antrasis konkursas dėl galimybės vystyti vėjo parką Baltijos jūroje neįvyko, premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog taip įvyko dėl pokyčių rinkoje bei kitokių elektros kainų, negu buvo 2022 m. Tačiau, anot jos, situacija bus išspręsta ir greičiausiai reikės pakartotinio konkurso. „Truputėlį situacija pasikeitė elektros rinkoje nuo tada, kada procesai buvo pradėti.

Ketvirtadienį Seimas spręs ar priimti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą bei lydinčiuosius projektus, kuriais numatomas pinigų plovimo prevencijos stiprinimas. Priėmus paketą, būtų įtraukiama daugiau subjektų, kurie taptų atsakingais dėl griežtesnio pinigų plovimo prevencijos procedūrų laikymosi ir kuriems būtų taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Tai galiotų nekilnojamojo turto agentams (brokeriams), mokesčių konsultantams, apskaitos paslaugų teikėjams.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad verslo apmokestinimas didesniu papildomu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms nepablogintų Lietuvos investicinio klimato. „Galbūt racionaliau vertinu tą gąsdinimą, kad jei pelno mokestis pasikeis 1,5 ar 2 proc., dėl to nukentės labai Lietuvos investicinis klimatas. Man atrodo, kad racionalūs investuotojai, tie, kurie renkasi Lietuvą kaip lokaciją, labai gerai supranta, į kokią geografinę padėtį ateina“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbiauti robotikos, sprogmenų ar elektronikos gamintojai. „Tokių įmonių yra“, – BNS sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas, paklaustas, ar Lietuvoje yra įmonių, kurios galėtų tapti „Rheinmetall“ partnerėmis.

Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. Jeigu jie atsisakytų toliau ją dirbti, tuomet sklypus galėtų gauti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai.    Seimas antradienį balsuos dėl tokių Žemės įstatymo pataisų.  Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS teigė, kad laikinojo žemės naudojimo sutartys dėl 30 tūkst.

Ketvirtadienį Susisiekimo ministerijoje pasirašomas žūčių keliuose mažinimui skirtos programos „Vizija–nulis“ programos plano įgyvendinimo memorandumas. Kaip skelbia ministerija, šiuo planu bendromis šalies institucijų pastangomis bus siekiama iki 2030 metų žymiai sumažinti žuvusiųjų skaičių šalies keliuose. Memorandumą pasirašys susisiekimo ministras Marius Skuodis, policijos, „Via Lietuva“ atstovai, po pasirašymo rengiama spaudos konferencija.

Donaldo Trumpo žiniasklaidos ir technologijų grupė „Trump Media & Technology Group“ antradienį pranešė, kad kurs srautinės televizijos platformą, nors jos akcijos Volstryte toliau krenta.  Tai buvo paskelbta antrąją prisiekusiųjų atrankos dieną istoriniame baudžiamajame procese, kuriame kaltinimai pareikšti buvusiam JAV prezidentui.  Nė vienas buvę prezidentas JAV istorijoje nebuvo teisiamas baudžiamojoje byloje.

Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį Seimui pateiks siūlymą pratęsti draudimą Lietuvoje retransliuoti ar internete platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo, televizijos programas. Tokiam siūlymui anksčiau pritarė Vyriausybė. Projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad Rusijos karinei agresijai Ukrainoje tęsiantis trečius metus, ją lydi nuolatinė šios šalies valdžios inspiruota ir palaikoma intensyvi dezinformacijos kampanija visoje Europos Sąjungoje.

„Swedbank“ ketvirtadienį pristatys naujausias ekonomikos tendencijas, didžiausius kylančius iššūkius bei ateities perspektyvas. Vyriausiasis banko ekonomistas Nerijus Mačiulis apžvelgs, kada ir kokiais tempais Europos centrinis bankas (ECB) mažins palūkanų normas, kaip Lietuvos įmonės ir gyventojai išgyveno aukštų palūkanų normų laikotarpį, kaip keisis gyventojų pajamos ir perkamoji galia, ką rodo naujausios tendencijos būsto rinkoje ir kokios rizikos gali prislopinti Lietuvos ekonomikos augimą...

Seimas ketvirtadienį planuoja pirmą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. Tokiu būdu būtų baigta išvadų projekto pateikimo procedūra.  Ji pradėta kovo 28 dieną. Tuomet komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas pristatė komisijos išvadas ir atsakė į Seimo narių klausimus.

Neretai pasigirsta gyventojų pasipiktinimų, kaip bankai kontroliuoja jų pinigus: riboja norimas pervesti sumas, liepia pagrįsti gaunamus pinigus, apmokestina jų išsigryninimą ir pan. O kartais būna ir taip, kad į banką važiuoti tenka dėl kiekvieno pervedimo. Skaitytoja Monika (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad visada norėdama pervesti pinigų turi važiuoti į banką gyvai. Ji nurodė, kad turi įmonę, tad jos pervedamos sumos viršija 5 tūkst. eurų.

Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramumų. „Jeigu priimsime nesubalansuotus sprendimus, tokius kaip regresiniai mokesčiai, t. y. PVM, kalbėjome ir apie kuro akcizą, ir tas pats regresinis mokestis, tuomet mes dar labiau didinsime pajamų nelygybę ir sukelsime socialinių neramumų mūsų visuomenėje.

Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. Remiantis informacija, kuri trečiadienį buvo paskelbta Vokietijos federalinės motorinių transporto priemonių tarnybos (KBA) duomenų bazėje, paveikti 2018-2023 m. GLE ir GLS modeliai. Teigiama, kad dėl programinės įrangos klaidos transmisijos valdymo bloke gali įvykti variklio gedimas, o tai padidina avarijų riziką.