Tiksinti Nigerijos bomba

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Antanas A. Terleckas / Geopolitika

2013-08-16 08:13

Po II pasaulinio karo didžiosios pasaulio metropolijos nusilpo, kolonijinės sistemos žlugimas paspartėjo. Prie to prisidėjo ir po karo sustiprėjusios demokratijos bei pagarbos žmogaus teisėms nuotaikos metropolijose, išsivadavimo kovos jų kolonijose. Afriką kolonizavusios valstybės nebepajėgė išlaikyti įtakos kolonijose, tad po truputį pasaulio politinį žemėlapį papildė vis daugiau valstybių, kurių sienos buvo nubraižytos metropolijų. Deja, šio proceso metu nebuvo atsižvelgta į naujų valstybių etninį vientisumą, kitaip tariant – daugeliu atvejų valstybes sudarė kelios tautos, tarpusavyje turinčios mažai ką bendro. Tokie procesai dažnai peraugdavo į kruvinus konfliktus naujųjų valstybių viduje: tautinį irgentinį genocidą Ruandoje, pilietinius karus Alžyre, Sudane, Čade. Turime ir artimesnį pavyzdį – buvusią Jugoslaviją, per Balkanų karų gaisrą parodžiusią, ką reiškia šešias skirtingas tautas ir valstybes bei du autonominius rajonus sujungti į vieną, be diktūros sunkiai valdomą darinį. Tokių valstybių Afrikoje – labai daug, o Nigerijoje dėl etninio susiskaldymo jau ilgą laiką kyla daugybė problemų.

Nigerija – valstybė, kurioje gyvena daugiau nei 170 milijonų žmonių. Šis skaičius sparčiai tebeauga, 2006-aisiais šalyje gyveno gerokai mažiau – 140 milijonų žmonių. Esminis šios statistikos punktas – tuos 170 milijonų sudaro žmonės iš daugiau nei 250 skirtingų genčių, kurių dauguma turi savitą kultūrą ir kalbą. Praėjus vos septyneriems metams nuo nepriklausomybės paskelbimo, 1967 metais, kilo pirmasis rimtas konfliktas valstybės viduje. Regiono, kuriame daugiausia gyveno vienos iš pagrindinių Nigerijos tautų – igbo – žmonės, gubernatorius paskelbė, jog teritorija atsiskiria nuo Nigerijos ir įkūria Biafros respubliką. Nors naujai įsikūrusi Biafra nebuvo pajėgi varžytis su Sovietų Sąjungos ir Didžiosios Britanijos remiamomis Nigerijos pajėgomis, tačiau kova truko iki pat absoliutaus šios valstybės žlugimo. Konflikto pasekmės buvo katastrofiškos, ypač – igbo žmonėms. Nors oficialių duomenų nėra, tačiau teigiama, kad žuvo 1-3 milijonai žmonių, dar daugiau neteko savo namų – vykstant kariniams veiksmams jie pasitraukė į saugesnes vietas, o grįžę sužinojo, kad jų namuose jau gyvena kiti. Nigerijos vyriausybė tokias permainas patvirtino. Regione išplito epidemijos, badas ir skurdas. Igbo žmonės kaltino Nigerijos pareigūnus, kad federalinės vyriausybės ir tarptautinių fondų skirtus pinigus, skirtus krašto rekonstrukcijai, jie nukreipia į savo valdomas teritorijas. Svarbiausia – tiek konfliktas, tiek ir jo sukelti pokyčiai paskatino tautinę neapykantą valstybės viduje.

Iki pat šių dienų Nigerijoje jaučiamas pilietinio karo paskatintas priešiškumas tarp genčių, šalyje tebegyvena apie 30 milijonų igbo tautybės žmonių. Vis dėlto pagrindinė įtampa dabar tvyro ne tarp genčių, o tarp Šiaurinės (musulmoniškos) ir Pietinės (krikščioniškos) valstybės dalių. Nigerijai žengiant demokratijos link, valdžioje vis labiau įsitvirtina krikščionys ir nuosaikių pažiūrų musulmonai. Tačiau Šiaurinėje šalies dalyje bendraminčius sparčiai telkia radikalieji islamistai iš sektos Boko Haram, neigiantys bet kokį Vakarų kultūros mokymą, skatinantys džihadą ir šariato teisės įvedimą visoje Nigerijoje. Neretai su Al-Qaeda siejama organizacija yra atsakinga už mažiausiai 10000 žmonių žūtis. Nors valstybinėms Nigerijos pajėgoms kol kas neblogai sekėsi kovoti su ekstremistais, tačiau dėl prastos ekonominės ir socialinės padėties valstybės Šiaurėje Boko Haram šalininkų vis daugėja. Įtampą kelia ir Pietuose vykstantis konfliktas dėl Nigerio deltos. Ten susitelkusios valstybės etninės mažumos jaučiasi išnaudojamos naftą eksploatuojančių kompanijų: pinigai, gauti pardavus naftą, praktiškai neinvestuojami į juoduoju auksu turtingus regionus. Šis nusivylimas peraugo į konfliktą, kurio metu užpuolami ir pagrobiami naftos gavybos kompanijų darbuotojai, jūreiviai, naikinama vietinė infrastruktūra. 2008-aisiais vienos atakos metu Nigerio deltos išlaisvinimo judėjimo (NDIJ) kovotojai sugebėjo laikinai sustabdyti vienos naftos išgavimo platformos veikimą ir taip 10% sumažinti Nigerijos naftos eksportą. Pavojų valstybės stabilumui kelia ne tik pavieniai Boko Haram ir NDIJ pajėgų išpuoliai, bet ir tai, kad pastarieji grasina paskelbti „kryžiaus žygį“ prieš islamistus. Jeigu krikščionys šiame konflikte taptų agresoriais, tai dar labiau paskatintų religinę neapykantą, o teroristiniai išpuoliai taptų Nigerijos kasdienybe.

Straipsnio puslapiai:

- Antanas A. Terleckas

Geopolitika

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas