Trys iš keturių rinkodaros specialistų nesugeba suformuoti konkrečios užduoties

(Puslapis 1 iš 2)


Organizatorių nuotr.

Ekonomika.lt

2014-10-08 11:23

 Gebėjimas tinkamai komunikuoti – pats svarbiausias įgūdis gyvenime, galintis būti raktu į sėkmę ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir darbo aplinkoje – kuriant santykius su verslo partneriais ar norint pasiekti vartotojus. Per kokį laikotarpį ir ar bus pasiekti užsibrėžti tikslai, priklauso nuo pasirinktų komunikacijos priemonių. Šiandien vyksiančioje konferencijoje „LiMA Day Kaunas“ kalbėsiantis „Media House“ verslo vystymo vadovas Artūras Olšauskas atskleis požiūrį į standartines ir nestandartines priemones, norint ne mechaniškai informuoti, bet paliesti vartotojo širdį ir paskatinti jį veikti teigiama linkme.

Kas nulemia sėkmingos komunikacijos atsiradimą?

Rinkodaros specialisto gebėjimai parduoti „į vidų“ ir „į išorę“. Vidus yra įmonės vadovai ir žmonės, atsakingi už kompanijos finansus. Būtent juos pirmiausia reikia įtikinti, kad investuoti ir kurti prekės ženklo vertę vartotojo akyse – svarbu. Išorė – tai komunikacijos agentūros, kurioms reikia aiškiai suformuluoti lūkesčius ir kryptį. Deja, šiandien trys iš keturių rinkodaros specialistų nesugeba suformuoti konkrečios užduoties (angl. „brief“).

Gal galite pateikti nestandartinių priemonių pavyzdžių?

Visi „kitokie“ pavyzdžiai papildo nuoseklią komunikaciją – jie nėra pavieniai. Vienas iš tokių sprendimų – skulptūra „Kiaušinis“, stovinti Pylimo gatvėje, kurią Velykų naktį nudažėme „Vivacolor“ dažais. Šiuo atveju idėja buvo lauke turėti reklamą, kuri sukuria vertę ir naudą aplinkai, o kartu ir gražiai kalba apie prekės ženklo vertybes. Kitas pavyzdys – „Berlin Chemie Menarini“ fontanas, kurį atnaujinome primindami apie „Prostamol uno“ – bene populiariausius Lietuvoje vaistus, skirtus su prostatos išvešėjimu susijusiems šlapinimosi sutrikimams gydyti. Iš fontano trykštantis vanduo simbolizavo vyro šlapimo pūslės srovę. Taigi, tai iš tiesų buvo nestandartinis reklamos sprendimas – šalia nuolat vykstančios TV komunikacijos, į situaciją buvo pasižiūrėta visai kitu kampu.

Konferencijos metu ketinate pavyzdžiais pagrįsti, kodėl komunikacijos tikslais naudojamos reklamos neturi būti komercinės ir privalo pasiekti žmonių širdis?

Natūralu, kad reklama siekia komercinių tikslų. Pasiekti ar suvirpinti žmonių širdis skamba gana naiviai. Kalbant konkrečiau – keliame sau tikslą produktą ar paslaugą padaryti svarbiu, artimu vartotojui. Tobula, kai reklama neerzina, nekelia neigiamų emocijų ir žmonės nenori nuo jos bėgti. Komunikacijos sprendimai turi siekti būti vietoje ir laiku, kažką duoti, o ne tik reikalauti. Sprendimai turi ne erzinti vartotojus, o kurti abipusį ryšį.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas