Už pinigų išgryninimą mokame daugiausiai Baltijos šalyse (5)


Karolis Birgilas / Ekonomika.lt

2015-06-08 16:28

 Didiesiems šalies komerciniams bankams paskelbus apie mažinamus nemokamai išgryninamų pinigų limitus, tarp Lietuvos gyventojų kilo nepasitenkinimas dėl apribojimo naudotis grynaisiais.

SEB ir „Nordea“ bankai savo klientams taiko 0,4 proc. mokestį už gryninimo operacijas bankomatuose, tačiau, kaip TV3 žinioms sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, net ir brangstant šioms paslaugoms lietuviai už jas moka bene mažiausiai Europoje.

„Mes turime duomenis, Lietuvoje yra vieni iš mažiausių įkainių visoje Europoje ir tą žinią mes gauname iš klientų“, - tikino jis.

Vis dėlto, portalas tv3.lt pasidomėjo ir išsiaiškino, kad yra atvirkščiai, mat Lietuvoje vartotojai už pinigų gryninimo operacijas moka brangiausiai Baltijos šalyse. Net Estijoje, kur grynųjų pinigų apyvarta yra beveik dvigubai mažesnė nei Lietuvoje, ir Latvijoje gyventojai SEB bankomatuose turi galimybę nemokamai išsigryninti pinigus, kai lietuviai už šią operaciją moka 0,4 proc. nuo gryninamos sumos ir 0,8 proc., jei ši viršija 8,7 tūkst. eurų. Banko „Nordea“ Estijoje ir Latvijoje klientai pinigus gali nemokamai grynintis ne tik Tėvynėje, bet ir užsienyje, o Lietuvos vartotojai už šią paslaugą moka 0,4 proc. Lygiai tokia pati situacija yra su DNB bankų klientais, nes vieninteliai lietuviai už gryninimą turi mokėti papildomai.Tuo tarpu „Swedbank“ klientai Latvijoje ir Estijoje gali džiaugtis didesniais nemokamo išgryninimo limitais ir net juos viršiję moka už paslaugą mažiau nei lietuviai.

Pavyzdžiui, vienas didžiausių Didžiosios Britanijos komercinių bankų „Barclays” savo šalies klientams netaiko jokio pinigų gryninimo mokesčio

Portalo tv3.lt kalbintas asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys, teigia esąs nustebintas tokių duomenų.

„Sunku patikėti. Kokios versijos gali gimti mūsų galvose, kad Estijos bankai sugalvoja, kaip uždirbti ir be išgryninimo mokesčio?“, - svarsto jis.

Pasak K. Kupšio, nuolatos yra lyginami Lietuvos ir Estijos finansiniai rodikliai, tačiau rezultatai nebūna mūsų šalies naudai. Lietuvoje yra daugiau vartotojų, todėl teoriškai nėra logiška, kad čia kainos už tas pačias paslaugas to paties tinklo bankuose galėtų būti brangesnės.

„Didesnė rinka diktuoja, kad čia turėtų būti viskas pigiau. Juk taip mes aiškiname, kodėl Lenkijoje maisto produktai yra pigesni nei Lietuvoje. Galbūt reikėtų sugrįžti prie to, kokie yra bankininkų apetitai skirtingose Baltijos šalyse. Galimai yra išpūstas bankų valdymo aparatas arba mokami didesni atlyginimai, jei jie nesugeba suteikti pigesnių paslaugų vartotojams. Surinkus šiuos duomenis, gautume logišką atsakymą, o kol kas matomi tik prieštaravimai“, - pastebi pašnekovas.

- Karolis Birgilas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas