V. Putinas ir Eurazijos sąjunga

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2011-11-21 15:23

Prieš kurį laiką Rusijos laikraštyje „Izvestija“ pasirodęs V. Putino programinis straipsnis „Naujas integracijos projektas Eurazijai – ateitis, kuri gimsta šiandien“ iš karto sulaukė didelio atgarsio visame pasaulyje. Iš esmės svarbiausias komentaras buvo tas, kad dabartinis Rusijos premjeras (artimiausiu metu turintis tapti prezidentu) ruošiasi atkurti Sovietų Sąjungą, nors jis pabrėžtinai pasakė: „Pirmiausia, nekalbama apie tai, kad vienu ar kitu pavidalu būtų atkurta SSRS. Naivu mėginti restauruoti arba kopijuoti tai, kas jau liko praeityje, tačiau glaudi integracija nauju vertybiniu, politiniu ir ekonominiu pagrindu – tai laikmečio paliepimas.“

Jeigu vertintume V. Putino straipsnį paprastai, jį galima lengvai susieti su artėjančiais prezidento rinkimais Rusijoje. Jam, kaip pagrindiniam kandidatui, reikia kokios nors svarbios idėjos, kuri įkvėptų elektoratą. Kai V. Putinas pirmą kartą tapo Rusijos vadovu, tokiu pergalės lokomotyvu buvo karas Čečėnijoje ir šūkis „Nudėsime atmatų duobėje“.

Tačiau manytina, kad ne viskas yra taip paprasta. Šiuo atveju, ko gero, teisus yra Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka, „Izvestijoje“ išspausdinęs atsakomąjį straipsnį „Apie mūsų integracijos likimą“, kuriame pažymėjo: „Šita publikacija – tikras įvykis. Pirmą kartą per daugybę metų Rusija aiškiai ir nedviprasmiškai paskelbė santykių su valstybėmis, su kuriomis, perfrazuojant klasiką, nusimetė bendrą sovietinę milinę, prioritetą. (...) Tai verta dėmesio. Už žodžių – strategija. (...) Visiškai nesutinku su skeptikais, kalbančiais apie straipsnyje padarytų pareiškimų „deklaratyvumą“. (...) Čia blefas kainuos brangiai, nes visi, gavę stiprų signalą, padarys savo strategines išvadas. Politiką ir politikus gerbia tik jų rimtumo ir nuoseklumo atveju. Todėl neturi būti jokių abejonių dėl V. Putino išsakytų ketinimų nuoširdumo.“

Taip pat šiame kontekste pabrėžtina, kad, A. Lukašenkos teigimu, V. Putinas pasiūlė kurti Vieningąją ekonominę erdvę dar 2003 m. neformaliame Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Kazachstano (kurio prezidentas N. Nazarbajevas pradėjo kalbėti apie tai beveik iš karto po SSRS subyrėjimo) lyderių susitikime. Tai gal už būsimo Kremliaus šeimininko žodžių iš tikrųjų slypi rimtesnė vizija?

Šioje vietoje derėtų grįžti šiek tiek į praeitį ir prisiminti, kad V. Putinas, būdamas KGB karininku, tarnavo Vokietijoje ir jai, atrodo, jaučia didelę simpatiją. A. Dugino sukurta rusiška geopolitinė neoeurazijizmo doktrina savo europinėje dalyje taip pat pabrėžia Rusijos ir Vokietijos strateginės partnerystės svarbą. Pridėjus Prancūziją, su kuria Kremliaus santykiai šiuo metu irgi klostosi sėkmingai (užtenka prisiminti „Mistral“ sandorį), ir taip suformavus trikampį Maskva–Paryžius–Berlynas, susikurtų pagrindas geopolitiniam Rusijos ir ES aljansui, kurį remia tiek neoeurazijistai, tiek europietiška „naujųjų dešiniųjų“ geopolitinė stovykla, pasisakanti už Europą nuo Dublino iki Vladivostoko. O dabar pažiūrėkime, ką savo straipsnyje teigia V. Putinas: „Mes nesiruošiame ties tuo [Muitų sąjunga ir Vieningąja ekonomine erdve] sustoti ir keliame sau ambicingą užduotį: išeiti į kitą, aukštesnį integracijos lygmenį – Eurazijos sąjungą. (...) Kai kurie mūsų kaimynai savo nenorą dalyvauti pažangiuose integraciniuose projektuose posovietinėje erdvėje aiškina tuo, kad tai tariamai prieštarauja jų europiniam pasirinkimui. Manau, tai klaidinga kryžkelė. Mes nesiruošiame nuo kažko atsiriboti ir su kuo nors kovoti. Eurazijos sąjunga bus kuriama universalių integracinių principų pagrindu kaip neatsiejama Didžiosios Europos, suvienytos vieningų laisvės, demokratijos ir rinkos dėsnių vertybių, dalis.“

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas