Vaistų, drabužių ir maisto pasirinkimas – Lietuvoje per didelis?


Fotodienos nuotr.

Žinių radijas

2014-01-03 16:28

„Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa tikina, kad pernai Lietuvoje įmonių bankrotų padaugėjo 14 proc. Jo nuomone, bankrotams įtakos turi atsigaunantis verslas, tarpusavio pasitikėjimas, kad ir kaip tai keistai skambėtų.

R. Trumpa teigė, kad didžiausias bankrotų nuosmukis buvo 2011 m., kai viskas buvo „įšalę“. „Aiškus dalykas, kad kai ekonomika atsigauna, vieni kitiems pradeda daugiau skolinti, vėliau prašyti susimokėti už prekės, tas ir turi įtakos bankrotams“ , - dėstė vyras.

2012 m. bankrotų mažėjo visose ūkio šakose, išskyrus maitinimą ir mažmeninę prekybą. Tai reiškia, kad smuko vidaus vartojimas. 2012 metų pabaigoje buvo padidėjęs minimalus darbo užmokestis, tuomet bankrotas „šoko“ paslaugų šakose.

Neturi nišos – ruoškis palikti rinką

„Šiais metais bankrotas gausėjo praktiškai visose stambesnėse ūkio šakose, išskyrus nekilnojamojo turto veiklą“, - tvirtino R. Trumpa.

2012 m. statybose bankrotų skaičius buvo gana aukštas, tai šioje srityje bankrotų skaičius 2013 m. pradėjo mažėti, bet pastatų statybos pošakėje bankrotas visgi išaugo.

„Didmeninės prekybos įmonių bankrotas pagausėjo. Čia viena iš priežasčių galėtų būti ta, kad didėja integracija tarp įmonių tarpusavyje, vertikali integracija. Įmonės, kurios neturi kažko tai nišinio pasiūlyti, jos tampa labai pažeidžiamos, sutrumpėja jų paskirstymo grandinė didmenininkui. O didmenininkai tai ne tie, kurie dirba su eksportu, o tie, kurie dirba Lietuvoje. Reiškia, kad maisto didmenininkai, drabužių didmenininkai, farmacijos – jų bankrotų pastebimai pagausėjo“, - dalijosi informacija pašnekovas.

Bankroto priežastys

Pašnekovo teigimu, bankroto priežastys yra trys. Kalbant apie mažmeninę prekybą, čia yra besitęsianti koncentracija, kitaip sakant, didesni „suvalgo“ mažesnius. Viso to rezultatas tas, kad mažmeninių maisto nespecializuotų parduotuvių bankrotų pagausėjo. Taip pat iš verslo žemėlapio pradėjo nykti ir senesnės įmonės.

Kita priežastis – naujų verslų steigimas. Įmonės steigiasi, priima žmones, turi vilčių, bet tos viltys nevisada išsipildo. Tai galioja ekspeditoriams, konsultacinėms bei programavimo įmonėms. Į rinką lengva įeiti, bet tavęs ten niekas nelaukia, tokios nuomonės laikosi R. Trumpa.

Trečia priežastis – sąnaudų padidėjimas tokiose šakose kaip siuvimo pramonė, medžio apdirbimo pramonė, tai liečia apsaugos ir pašto įmones.

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas