Vaiva Šečkutė: ekonomikos augimas ‒ spartesnis ir darnesnis

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė

2016-04-29 17:03

Pirmąjį šių metų ketvirtį metinis BVP augimas, kaip ir tikėtasi, paspartėjo iki 2,2 procento. Augimą daugiausiai lėmė didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo bei apdirbamosios gamybos įmonių veiklos rezultatai. Panašu, jog ekonomikos plėtrą vis dar labiausiai skatina namų ūkių vartojimas. Pasak „Swedbank“ ekonomistų, nors neapibrėžtumo netruks ir šiemet, perspektyvos eksporto augimui gerėja, o sąlygos tolesniam investicijų augimui taip pat išliks palankios. Taigi, šiemet galime tikėtis dvigubai spartesnio ekonomikos augimo nei pernai.

 

Mažmeninės prekybos augimas pirmąjį šių metų ketvirtį viršijo 7 procentus. Metų pradžioje vartojimo augimą šiek tiek galėjo lemti bazės efektas, kadangi pernai po euro įvedimo vartojimas kiek sulėtėjo ‒ gyventojai pratinosi atsiskaityti nauja valiuta. Visgi visos sąlygos stipriam namų ūkių vartojimo augimui išlieka. Atlyginimų augimas spartėja, užimtumo augimas kol kas greičiausiai taip pat nelėtėja. Konkurencija dėl darbuotojų auga, kadangi bedarbių skaičius vienai laisvai darbo vietai krito iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų pradžios.

 

„Gera naujiena yra tai, jog paspartėjo ir eksporto augimas. Jei sausį eksporto augimą daugiausiai lėmė mineralinių produktų ir trąšų eksporto augimas, tai vasarį eksporto augimas jau buvo tolygesnis – eksportas be javų ir mineralinių produktų augo net 7,4 procento. Apskritai, šiais metais prognozuojame, jog prekyba su Rusija normalizuosis, nors didelio potencialo šioje rinkoje artimiausiu metu greičiausiai nematysime. Visgi daugumos svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių augimas Europos Sąjungoje šiemet paspartės“, ‒ komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

 

Šių metų pradžioje labai gerus rezultatus demonstravo ir paslaugų eksportas. Sausį-vasarį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, paslaugų eksportas šoktelėjo net 17,5 procento. Pernai transporto ir turizmo sektoriai praradimus Rytų rinkose bent iš dalies sugebėjo kompensuoti išaugusiais pardavimais ES šalyse. Nors paslaugų eksportas į Rusiją, kur iki tol nukeliaudavo net penktadalis viso Lietuvos paslaugų eksporto, pernai susitraukė trečdaliu, paslaugų eksportas į ES išaugo beveik 15 proc., o į JAV – net dukart ir daugiau nei kompensavo praradimus Rusijoje. Be to, per pastaruosius kelerius metus stebėjome telekomunikacijų, informacinių technologijų ir kitų verslo paslaugų eksporto proveržį.

 

Pasak „Swedbank“ ekonomistės, norėdami išlikti konkurencingi ir didinti užimamos rinkos dalį, Lietuvos verslas ir toliau turėtų investuoti, siekdami savo paslaugas ir produktus padaryti paklausesniais ir geriau žinomais. Pernai investicijų augimas paspartėjo, nepaisant blogėjusių pramonės ir statybos lūkesčių, ir investicijų dalis BVP pirmą kartą po šešių metų pertraukos vėl perkopė 20 procentų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas