Valdantieji „užmiršo“ pelno mokestį


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Jonas Valatka / demokratija.eu

2011-12-03 07:54

 Įsismarkavus diskusijoms dėl sekančių metų biudžeto, pasipylė patys įvairiausi pasiūlymai kaip esant nepakankamam ekonomikos augimui taisyti jau pateiktą projektą. Valdžia susizgribo, kad pajamų pusėje gali pritrūkti iki milijardo litų. Tai pakankamai ženkli suma, todėl suprantama, jog ieškoma kelių kaip šią biudžeto spragą užtaisyti.

Vyriausybė siūlo didinti pridėtinės vertės mokestį. Valdžiai tai būtų pats lengviausias kelias, tačiau prieštarauja koalicijos partneriai liberalai. Regis tam nepritaria ir socialdemokratų partija, esanti opozicijoje. Argumentai nepritarimui – didėsiančios prekių ir paslaugų kainos.

Normalioje konkurencinėje ekonomikoje toks tvirtinimas ne visada teisingas. Tiek gamybininkai, tiek prekybininkai vis dažniau didesnį dėmesį skiria apyvartos dydžiui. Tuo pačiu atitinkamai koreguojasi ir galutinės kainos vartotojui. Tuomet jos daugiau priklauso nuo vartotojų lūkesčių bei jų mokumo ribos. Ne visada padidėjus mokesčiams padidėja ir prekių ar paslaugų kainos. Tačiau mūsų iškreiptoje, dažniausiai oligopolinėje rinkoje toks mokesčio didinimas galimai iššauks dar didesnį prekių ir paslaugų, be kurių vartotojai negali išsiversti, didėjimą. Liberalų siūlymas didinti biudžeto deficitą ir tuo pačiu brangų skolinimąsi – tai tik ekonominių sunkumų perkėlimas ateičiai ir nieko daugiau.

Tačiau keista, kad tiek valdantieji, tiek opozicija visiškai nieko nekalba apie pelno mokesčio didinimą. Paliekant dabar galiojančias pelno mokesčio lengvatas mažoms įmonėms bei naujų technologijų įsisavinimui, mokesčio tarifą būtų galima grąžinti į buvusį lygį, didinant jį iki 20 procentų. Įvertinant tai, jog didžiausius pelnus dalijasi bankai, didmeninės ir mažmeninės maisto produktų, degalų, farmacijos pramonės, vaistų prekybos ir t.t. įmonių savininkai, toks mokesčio koregavimas daugiausia paliestų tikrai ne pačius vargingiausius visuomenės sluoksnius. Galima pažymėti, kad vien bankinės sistemos šių metų trijų ketvirčių pelnas viršija 0,7 mlrd.litų. Nėra blogi ir bendri įmonių pelno rodikliai: per pusę metų – 5,5 mlrd.litų. Tokiu būdu didesni pelno mokesčio atskaitymai, šiai dienai nebūtinų investicijų, įvairių, tik ministerijų valdininkams reikalingų, programų atsisakymas, neliečiant darbo užmokesčio fondų, ir apskritai racionalesnis biudžeto išlaidų paskirstymas leistų išlaikyti pateiktame projekte numatytą biudžeto deficitą.

Visgi labai abejotina, jog Seimo partijos eitų tokiu keliu, nes jos visos atstovauja stambiajam kapitalui ir koreguoti biudžetą jo sąskaita nedrįs.

 

- Jonas Valatka

demokratija.eu

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas