Valstybė ir ekonomika

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Kemalis Dervišas / Project-syndicate.org

2012-08-02 07:05

2008 metais prasidėjusi finansų krizė paskatino diskusijas apie valstybės vaidmenį rinkose. Kokio masto valstybės intervencija į ekonomiką yra priimtina?

Šis klausimas JAV tapo pagrindiniu kovos objektu artėjančiuose prezidento rinkimuose, tačiau ne ką mažesnę reikšmę diskusijos dėl valstybės intervencinės politikos turi ir Europoje bei besivystančiose rinkose.

Pavyzdžiu galime laikyti Kiniją, kuri pasitelkusi valstybinį kapitalizmą pastaruosius tris dešimtmečius demonstravo įspūdingą augimą. Brazilijos ekonominio vystymosi strategijoje valstybė taip pat atliko svarbų vaidmenį.

Valstybės ekonominis svoris ir vaidmuo, siekiant tvaraus augimo, tapo euro zonos likimą sprendžiančių diskusijų pagrindu. Daugelis Europos kritikų, ypač Jungtinėse Valstijose, yra linkę susieti euro krizę su pernelyg išsipūtusiu valstybės sektoriumi, tačiau derėtų nepamiršti, kad Skandinavijos šalys, nepaisant didžiulių viešųjų išlaidų, kol kas laikosi puikiai. Prancūzijoje nauja centro kairės vyriausybė ieško būdų, kaip suderinti biudžeto deficito mažinimą su rinkimų pažadais sustiprinti socialinį solidarumą.

Kartu su ekonominiais argumentais už ar prieš aktyvesnį valstybės vaidmenį ekonomikoje šalys susiduria ir su augančia skirtimi tarp rinkėjų ir politikų (ypač nacionalinio lygmens). Daugelyje valstybių rinkimuose dalyvaujančių piliečių skaičius krinta, o savo nišą atranda tokios marginalinės partijos ir judėjimai kaip Vokietijos piratų partija ar Italijos „Penkių žvaigždžių“ judėjimas. Šios tendencijos atskleidžia rinkėjų nepasitenkinimą esama valdžia.

Šiuo metu JAV kongresą palaiko rekordiškai mažas rinkėjų skaičius – vos 14 proc. Amerikoje tokie ekspertai kaip mano kolega Bruce'as Katzas iš Brukingso instituto mano, kad vienintelė išeitis iš susidariusios padėties – vyriausybės kompetencijas perleisti valstijoms ir savivaldos subjektams. Toks žingsnis padėtų atnaujinti ryšius su privačiu sektoriumi ir visuomene.

Vis dėlto šis požiūris turi tam tikrų trūkumų. Tereikia prisiminti Ispaniją, kuri pernelyg entuziastingai decentralizavo fiskalinę sistemą ir suteikė daugiau galių regionams, o pastarieji paplovė tvirtus valstybės viešųjų finansų pamatus.

Bėda, kad technologinės pažangos ir globalizacijos iššūkių dalyviai vis dar mąsto ir elgiasi taip, tarsi modernioje valstybėje nacionalinė vyriausybė turėtų išimtinį poveikio priemonių monopolį. Norėdami pakeisti diskusijų kryptį taip, kad ji atitiktų šiandienos realybę, privalome sutelkti dėmesį į keturis valdžios lygius ir susitarti dėl tinkamiausio teisių bei pareigų paskirstymo tarp šių struktūrų.

Tokie klausimai kaip vietos infrastruktūros plėtra, žemėtvarka, pramoninių objektų plėtra, eismo kontrolė ir gamtos apsauga gali būti sprendžiami savivaldos lygmeniu, nes ši valdžios struktūra yra artimesnė vietos elektoratui ir jaučia jo pageidavimus.

Straipsnio puslapiai:

- Kemalis Dervišas

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas