Vartojimo paskolas ketina imti 45 tūkst. gyventojų

(Puslapis 1 iš 2)


Tomo Lukšio (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2010-11-16 11:23

Maždaug 45 tūkst. Lietuvos gyventojų iki šių metų pabaigos ketina imti vartojimo paskolas, o didžioji jų dalis – pusė – skolintis ketina būsto ir buities sąlygų pagerinimui – būsto remontui, baldams, buitinei ir elektronikos technikai įsigyti. Kiek rečiau gyventojai ketina skolintis automobilio pirkimui ar atostogų kelionei. Kas ketvirtas vartojimo paskolas ketinantis imti gyventojas jomis planuoja padengti senas skolas. Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

„Nuolat stebime ir vertiname vartotojų elgesį šalyje. Pastebime, kad šalies gyventojų susidomėjimas vartojimo paskolomis vėl atgyja. Atsigavimą patvirtina ir augančios suteikiamų vartojimo paskolų sumos, tačiau jų išdavimo apimtys dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio“, – teigia banko „Snoras“ Mažmeninio verslo tarnybos Pardavimo departamento direktorius Deividas Šipaila.

Renkasi mažesnes paskolų sumas

Beveik pusė respondentų, kurie nurodė šiemet ketinantys imti vartojimo paskolas, teigė pasirinksiantys sumą nuo 500 iki 5 tūkst. litų. Daugiau nei ketvirtadalis tokių apklaustųjų rinksis sumas nuo 5 iki 10 tūkst. litų. Mažesnis skaičius – dešimtadalis – tarp planuojančių skolintis lėšas ir pasinaudoti vartojimo paskolomis, ketina imti didesnes sumas – nuo 10 iki 20 tūkst. litų. Didžiausias sumas, t. y. viršijančias 20 tūkst. litų, ketina imti 17 proc. tokių gyventojų.

Pasak D. Šipailos, Lietuvoje šiuo metu realiai yra populiariausios mažesnių sumų vartojimo paskolos. Per pirmus tris šių metų ketvirčius banke „Snoras“ gyventojai dažniausiai skolinosi sumas, siekiančias iki 5 tūkst. litų. Tačiau pastebėta, kad šiais metais, lyginant su pernai, šalies gyventojai dažniau ima 5-8 tūkst. ir 10-15 tūkst. litų dydžio vartojimo paskolas.

Moterys skolinasi dažniau

Apklausos duomenimis, šiemet imti vartojimo paskolas planuoja daugiau moterų (56 proc.) negu vyrų (44 proc.). Pasak D. Šipailos, dar prieš prasidedant krizei, tarp visų šalies gyventojų, kuriems banke „Snoras“ buvo išduotos vartojimo paskolos, vyrų buvo daugiau. Tačiau tiek pernai, tiek šiemet tarp banko vartojamųjų paskolų gavėjų pirmauja moterys.

Minėtos visuomenės apklausos duomenimis, tarp šiemet ketinančių imti vartojimo paskolas gyventojų didžiąją dalį sudarė asmenys nuo 26 iki 55 metų, turintys aukštesnįjį, vidurinį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, vedę ir gyvenantys didžiuosiuos miestuose.

Labiausiai pasitiki bankais

Neketinantys imti vartotojimo paskolos šiais metais gyventojai dažniausiai nurodė, kad tam nėra poreikio – 44 proc. tokių apklaustųjų. 19 proc. teigė negaunantys pakankamai pajamų, kad galėtų skolintis, imdami vartojimo paskolą. 16 proc. išreiškė baimę netekti nuolatinių pajamų ir nesugebėti grąžinti paskolos. Dar 13 proc. teigė gyvenime besilaikantys principo nesiskolinti iš bankų ar kitų kredito įstaigų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas