Verslo sėkmė socialiniuose tinkluose gali turėti ir investicinę grąžą

(Puslapis 1 iš 2)


Karolis Birgilas / Ekonomika.lt

2014-04-07 20:00

Greitkelio Vilnius - Kaunas atkarpą drąsiai galima pavadinti reklamos paviljonų parku. Didžiulės reklamos laukuose reikalauja rimtų investicijų, tačiau, anot kompanijos „Socialbakers“ vieno iš įkūrėjų Lukaso Maixnerio, šiandien verslas didesnį dėmesį turėtų skirti savo prekės ženklo pastebimimui socialiniuose tinkluose. Interviu portalui Ekonomika.lt jis pasakojo, kaip kompanijos sukurti sprendimai padeda verslui lengvai matuoti socialinės žiniasklaidos efektyvumą ir kurti naujus projektus. 

Kaip kilo „Socialbakers“  įrankio idėja?

Iš pradžių kūrėme „Facebook“ reklamines kampanijas ir reklamas, dirbdavome prie atskirų projektų. Pastebėjome, kad užtrunkame labai ilgai, kol surenkame visą reikiamą medžiagą ataskaitoms, kad mūsų klientai galėtų pasižiūrėti, kaip jų įmonės atrodo socialiniuose tinkluose.

Padidėjus susidomėjimui mūsų paslaugomis, nusprendėme, kad reikia sukurti platformą, kuri tokius duomenis rinktų automatiškai.

Kada socialiniai tinklai tapo svarbūs prekiniams ženklams?

Maždaug panašiu metu, kai mes įkūrėme „Socialbakers“. Tiesa, reikia pastebėti, kad pastaraisiais metais socialinė medija tapo savarankiška, kurdama naujas platformas, kaip „Twitter“, „Linkedin“, „Instagram“ ir pan.

Socialiniai tinklai tampa vis svarbesne prekės ženklo marketingo kūrimo dalimi. „Hubspot“ duomenimis, 78 proc. kompanijų įrašų socialiniuose tinkluose lemia vartotojų pirkimo pasirinkimus.

Kaip stipriai socialiniai tinklai gali padėti verslui?

Socialinė medija, kaip prekės ženklai ir vartotojai, nuolatos keičiasi. Galima sakyti, kad yra keli buvimo „socialia įmone“ lygmenys. Pirmuoju etapu kompanijos socialios tik bendriausia prasme, antrajame etape kompanijoms pats svarbiausias yra gerbėjų pritraukimas, tad pasitelkiami jau ir vaizdo klipai.

Kitos kartos socialinė medija jau galvoja ir apie investicijų grąžą bei tai testuoja. Dažniausiai socialinius tinklus jie laiko marketingo centre. Tuo rūpinasi tam skirtos profesionalų komandos, aprūpintos naujausia technika, kad galėtų kaip įmanoma greičiau ir kokybiškiau reaguoti į vartotojus.

Sukuriant patrauklų turinį, gebama išlaikyti daugybės žmonių dėmesį, kas vėliau materializuojasi pardavimų skaičiais.

Ar jūsų analizės pagrįstos iš socialinių tinklų gaunamais duomenimis, ar tai yra tam tikra verslo analitika?

Socialinės analizės ateitis yra veiksmingos apžvalgos: naudoti jas publikavimui bei reklamai.

Nepriklausoma analizė kaip, pavyzdžiui, derinimas privačių socialinių apžvalgų su viešais duomenimis (nuolatinių vartotojų rodikliai, auditorijos dydis, atsakymų skaičius). Tokie duomenys kartu suteikia pilną vaizdą, kaip prekės ženklas atrodo viešumoje.

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas