Viskas, ką jums reikia žinoti apie euro zonos krizę

(Puslapis 1 iš 11)


AFP/SCANPIX nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2012-03-28 13:00

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei du metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus. Visų pirma, artėjantys rinkimai šiemet Graikijoje ir Prancūzijoje, bei kitąmet Italijoje sukuria daug neapibrėžtumo – ar išliks politinė valia ir toliau imtis skausmingų, bet būtinų taupymo priemonių ir reformų? Antra, Europos Centrinio Banko likvidumo paskolos, fiskalinės drausmės sutartis ir kiti susitarimai nukreipia Europą tinkama kryptimi, tačiau milžiniška skolos našta valstybių pečius slėgs dar daug metų. Todėl svarbu suprasti šios krizės priežastis, anatomiją, galimus jos ateities vystimosi scenarijus, bei kaip ji paveiks atskirų šalių įmonių ir gyventojų finansus.

„Swedbank“ parengė dokumentą „99 klausimai ir atsakymai apie euro zonos skolų krizę“. Aktualiausią informaciją pateikiame lietuvių kalba, o visus 99 klausimus ir atsakymus anglų kalba galite rasti ČIA.

1. Kada prasidėjo euro zonos krizė ir kokį vaidmenį suvaidino pasaulinė finansų krizė ir recesija?

Euro zonos skolų krizė nėra tiesioginė pasaulinės finansų krizės ir po jos sekusios pasaulinės recesijos tiesioginė pasekmė; tačiau minėti įvykiai išryškino struktūrines euro zonos problemas ir padidino įtampą joje. Mažėjanti pasaulinė paklausa privertė centrinius bankus mažinti palūkanų normas ir didinti likvidumą, o vyriausybės, vadovaudamosi „sena gera“ keinsistine ekonomine politika, bandė skatinti savo šalių ekonomiką didindamos išlaidas ir biudžeto deficitus. Be to, sunkia našta valdžios sektoriaus finansams tapo ir kai kurių šalių bankų mokumo problemų sprendimas. Tuo pat metu ekonomika ir mokesčių pajamos traukėsi. Dėl visų šių veiksnių biudžeto deficitas Portugalijoje, Airijoje, Graikijoje ir Ispanijoje 2009 m. viršijo 10 proc. BVP ir davė pradžią paniekinančiai santrumpai „PIGS“ (angl. kiaulės). Šios valstybės kartu su Italija tebėra euro zonos skolos krizės epicentre.

Nors disbalansai euro zonoje dėl pigių kreditų ir netolygaus konkurencingumo formavosi laipsniškai, pagrindinė patikėjimo euro zonos sanglauda ir jos „pamatais“ praradimo priežastis buvo chroniškos Graikijos ekonomikos problemos. Nepaisant besitraukiančių euro zonos ekonomikų ir pasaulyje siaučiančios finansų krizės, per visus 2009 metus pasitikėjimas euro zonos valstybėmis išliko didelis – skirtumas tarp Graikijos ir Vokietijos 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumo buvo 1 procentinis punktas. Tačiau 2009 m. pabaigoje investuotojai pradėjo abejoti, ar Graikija sugebės grąžinti savo skolą ir ar kitos euro zonos valstybės norės ją gelbėti, t.y. vienu ar kitu būdu perimti dalį jos skolos. Per kelis mėnesius Graikijos vyriausybės obligacijų pajamingumas šoktelėjo virš 10 procentų. Skolinimasis finansų rinkose už tokią kainą nebeteko prasmės.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas