Viskas, ką jums reikia žinoti apie Ispanijos krizę (5)

(Puslapis 1 iš 4)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2012-04-20 13:08

Euro zonos krizės epicentro vaidmenį valstybės periminėja viena iš kitos tarsi karštą bulvę. Pastaruoju metu rinkos sunerimo dėl Ispanijos ekonomikos sveikatos, rašo BBC.

Ispanijos 10 metų skolinimosi kaina išaugo iki 6 proc. Tuo tarpu Vokietija tokiam pačiam laikotarpiui skolinasi mokėdama vos 1,75 proc. palūkanų normą. Visgi Ispanijos bėda yra ne skolinimosi kaina, o ligota ekonomikos būklė.

Mažos skolos

Prieš prasidedant euro zonos skolų krizei Ispanija vykdė subalansuotą fiskalinę politiką, priešingai nei Vokietija ši šalis išvengė didelės valstybės skolos.

2007 metais Ispanijos skola siekė 36 proc. BVP, tuo tarpu Vokietijoje šis rodiklis jau buvo perkopęs 65 proc. ribą.

Be to, Madrido valdžia nuolatos mažino valstybės skolą. Vyriausybė surinkdavo daugiau mokesčių nei išleisdavo. Tuo pat metu Berlynas nekreipė dėmesio į Mastrichto kriterijus, Vokietijos biudžeto deficitas perkopdavo trijų 3 proc. BVP ribą.

Šie skaičiai įrodo, kad Ispanijos krizė neturi nieko bendro su vyriausybės išlaidavimu. Tiesą sakant už šlubuojančią ekonomiką kaltę turėtų prisiimti privatus, o ne viešasis sektorius.

1999 metais prisijungus prie euro zonos Ispanijos bankai radikaliai sumažino palūkanų normas. Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai ir pirkėjai netruko pradėti skolintis ir pūsti kainų burbulo. Nuo 1996 metų iki 2007 metų NT kainos Ispanijoje augo tris kartus sparčiau nei Jungtinėje Karalystėje.

Įsibėgėjus krizei kainų burbulas sprogo, NT kainos iki šiol rieda žemyn ir nepanašu, kad šis reiškinys būtų pasiekęs dugną. Statybų sektorius per porą metų patyrė didžiulį nuosmukį, šimtai tūkstančių gyventojų neteko darbo. Namų ūkiai skendi skolose, todėl siekdami atsiskaityti su bankais jie yra priversti ženkliai sumažinti išlaidas skirtas vartojimui. Nepaisant pastangų taupyti dalis skolininkų nebesugeba grąžinti paskolų, tad bankai yra priversti didinti atidėjimus blogoms paskoloms.

Sumažėjus vartojimui ir skolinimui Ispanijos vyriausybė buvo priversta skolintis tarptautinėse rinkose, nes drastiškai smuko mokesčių surinkimas. Dėl šios priežasties daugelio valstybių biudžeto deficitai auga nepaisant jų pastangų imtis taupymo priemonių.

Nedarbas Ispanijoje pasiekė 24 proc. ribą, tai reiškia, kad vis mažiau žmonių sumoka mokesčių ir vis didesnė visuomenės dalis reikalauja paramos iš valstybės biudžeto.

Įprotis išlaidauti

Deja, bet NT burbulas nėra didžiausia Ispanijos bėda. Kur kas didesnį poveikį ekonomikai daro burbulas darbo rinkoje.

Ekonominio pakilimo metais ispanų atlyginimai augo neregėtais tempais. Labai greitai skolintais pinigais paremtas darbo užmokesčio augimas atėmė iš Ispanijos konkurencinį pranašumą ir prasidėjus krizei paliko prie suskilusios geldos.

Straipsnio puslapiai:

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas