„YIT Kausta“ vadovas: karalių mūrininkų laikai turėjo baigtis (2)

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr.

Paulius Grinkevičius / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-02-22 07:00

„Studentams linkiu statyti taip, kad nebūtų gėda prieš savo vaikus. Tai, ką suprojektuojame ir pastatome, išlieka keliasdešimt metų. Tai – šalies brandos požymis“, – požiūrį į statybų verslą apibūdina „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.

Statybų bendrovės vadovas visą gyvenimą dirbo šioje srityje. Kodėl pasirinko būtent šią veiklą, sako nežinantis: dar mokykloje pradėjo dirbti pagalbiniu darbininku statybose ir nuosekliai, be didesnių šuolių perėjo per visas pakopas: nuo paprasto darbininko iki brigadininko, vėliau – darbų vykdytojo, statybos vadovo, direktoriaus, o dabar eina generalinio direktoriais pareigas.

„Aštuoniolikos dar nežinojau, kur noriu studijuoti. Tuomet dirbau, klojau grindis ir parketą viename bute. Nukeliavau į visus Kauno fakultetus, jokios studijos lyg ir neužkabino. Vėliau pamaniau: jei jau dedu parketą, gal man į statybą reikia stoti? Ir jas pasirinkau“, – prisimena K. Vanagas. Ir iki šiol keisti veiklos sritį minčių nekilo.

Aplenkėme estus

Pašnekovas prisimena, kad pirmasis susidūrimas su skandinaviška verslo kultūra paliko didelį įspūdį.

„Tada man tai buvo kultūrinis šokas. Anksčiau statybose didžiausias viršininkas buvo tas, kuris garsiausiai rėkdavo, o skandinavai nerėkė, rodė daugiau pagarbos paprastiems darbuotojams, į juos nežiūrėdavo iš aukšto“, – sako K. Vanagas.

Pasak jo, pagrindinis skirtumas tarp lietuvių ir skandinavų verslininkų – skandinavai nenori rezultato vakar ir supranta, kad užsitarnauti klientų pasitikėjimą atėjus į rinką reikia laiko. Savu ruožtu mūsų šalies verslininkai, kurių nemažai priėmus nepriklausomybę milijonieriais tapo kone per naktį, ilgą laiką to nesuprato. Tiesa, dabar jau matyti pokyčių: kinta mūsų verslininkų suvokimas, verslo etika.

Suomių koncernui priklausanti „YIT Kausta“ pagelbės kitai skandinavų įmonės ateiti į mūsų šalį – pernai „YIT Kausta“ laimėjo konkursą statyti bendrovės IKEA prekybines patalpas Lietuvoje, o YIT koncernas IKEA statybų aikštelę pernai išrinko saugiausia iš visų YIT koncernui priklausančių statybos aikštelių, esančių keturiolikoje šalių.

K. Vanago nuomone, IKEA atėjimas – svarbus žingsnis Lietuvai, galintis turėti įtakos tam, kad ateityje į mūsų šalį suplauks ir daugiau investicijų.

„Tai, kad IKEA ateina ne pas latvius ar estus, man, kaip lietuviui, džiugu – pagal įvairią statistiką mus dažnai lenkia ne tik estai, bet ir ir latviai. Švedijos koncerno investicija bus kaip garantas, kad ir čia galima investuoti ir tos investicijos neprapuola“, – sako pašnekovas. Tiesa, ar ilgai džiaugsimės vieninteliai turintys IKEA Baltijos šalyse, dar neaišku: mat bendrovė turi planų plėstis ir į Latviją bei Estiją.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Grinkevičius

Close

Penki eksperto patarimai padės padaryti svajonių karjerą

Informacinių technologijų (IT) sektoriaus perspektyvos žavi ir gundo daugelį, tačiau ką daryti, jei šioje srityje turi mažai patirties arba jos visai nėra? „Viskas įmanoma, svarbiausia turėti noro, užsidegimo ir tinkamai ...

Šeši ekspertų patarimai, kaip išsirinkti tinkamą praktikos vietą

 Kiekvienas studentas dar mokydamasis aukštojoje mokykloje turi šansą praktikos metu išbandyti save pirmoje profesinėje stotelėje. Tyrimai rodo, kad praktiką atlikę studentai turi tris kartus didesnę tikimybę gauti darbo ...

Darbo rinka ateityje: kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Spartus technologijų progresas neatpažįstamai pakeitė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir darbo specifiką. Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. ...

Naujas darbo paieškų sezonas: senos viltys ir naujos bėdos

 Kartu su naujais mokslo metais prasidėjęs naujas darbuotojų ir darbų medžioklės sezonas atneša kozirių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmoji ...

Trys darbuotojų perdegimo požymiai – kaip to išvengti?

Įsibėgėjęs vasaros sezonas – tai ne tik metas, kai sulėtėja darbų tempas, bet ir išryškėja darbuotojų perdegimo požymiai. Sveikatos atžvilgiu vasarą energijos turėtų netrūkti – daugiau šviesių valandų, natūralių ...

Ekspertų patarimai: kaip netapti darbo įkaitu?

Kiekvienas, ėmęsis kurti verslą, galėtų patvirtinti, kad riba tarp nuosavo verslo ir asmeninio gyvenimo labai plona. Vis dėlto, specialistų teigimu, atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą būtina. Norint kelti našumą, reikia išmokti ...

Pats sau bosas: svajonių profesija, tačiau ne visiems įkandama

Turbūt ne vienas norėtų keliauti, tačiau tuo pačiu metu ir dirbti mėgiamą darbą. Ypač apie tai svajoja jaunimas: laisvė, kūryba, kelionės. Vis dėlto, dirbti laisvai samdomą darbą (angl. freelanceris) gali būti itin sunku. Kelionių ...

Reikiamą darbuotoją darbdaviai vis dar gaudo ant tuščio kabliuko

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės ...

Prireikia vis daugiau darbuotojų: įvardijo, kurių trūksta labiausiai

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo ...

Slaptųjų agentų darbą primenanti profesija: jų prisibijo ne vienas darbuotojas

Kaip dirba jų darbuotojai siekia išsiaiškinti ne tik privataus sektoriaus verslininkai, bet ir valstybės valdomos įmonės. Tam pasitelkiami „slaptieji pirkėjai“, kurių darbas kartais gali priminti filmo scenarijų. Kad ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas