Žalioji energetika tapo keiksmažodžiu (1)

(Puslapis 1 iš 4)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vida Tavorienė / valstietis.lt

2013-03-23 08:07

Prieš keletą metų nenašiose žemėse dirbantys ūkininkai buvo aktyviai skatinami auginti energetinius augalus ir siekti ES paramos. Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna dabar ragina nesižavėti gluosnių ar karklų auginimu, o mažiau derlingose žemėse ganyti mėsinius galvijus, avis, ožkas.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna ragina nesižavėti gluosnių ar karklų auginimu.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna ragina nesižavėti gluosnių ar karklų auginimu.

Tapo keiksmažodžiu

Ūkininkai piktinasi, kad tada, kai jie viliojami nauja veikla, atsiranda daug patarėjų ir konsultantų, tačiau jei ta veikla nepasiteisina, jie lieka vieni. Žemdirbiai negaili priekaištų mūsų žemės ūkio politikos strategams, kad šie uoliai vykdo Briuselio reglamentus, juos pristatinėja, bet neanalizuoja pasekmių.

Panevėžio rajono gluosnių augintojui Benjaminui Šliogeriui žalioji energetika skamba kaip keiksmažodis. Maždaug prieš 7 metus nenašioje žemėje pasodinęs 2,5 ha gluosnių, vyriškis laukė pirmojo derliaus, skaičiavo pajamas. Pasak specialistų, gluosnių metinis prieaugis iš hektaro gali būti vidutiniškai iki 20 tonų medienos. Dabar ūkininkas neslepia nepasitenkinimo, kad susigundė raginimu auginti biokurui naudojamus augalus. Pirmąjį derlių B.Šliogeris turėjo nuimti po 3–4 metų, tačiau jo gluosniai toliau auga ir jau pradeda medėti. „Kai sodinau, atrodė, kad nebus jokio vargo. Buvo žadėta, kad atvažiuos specialus kombainas, nupjaus ir susmulkins. Tačiau taip neatsitiko. Speciali gluosnių dorojimo technika daug kainuoja, smulkūs augintojai jos neįsigis. Tad mano gluosniai ir toliau auga ir jau panašėja į medelius“, – sakė augintojas.

Į šuns dienas žaliosios energetikos skatintojus deda ir B.Šliogerio kaimynas, taip pat susigundęs gluosnių auginimu ir jais užsodinęs panašų plotą. Tiesa, kaimynui kiek geriau, nes jis namuose turi katilą, kuriame gali deginti gluosnius. Tad augalai, auginami biokurui, panaudojami namų ūkyje. „Briuselis skatino auginti – skyrė paramą įveisimui ir vėliau vieno hektaro priežiūrai – 155 Lt (dabar parama sumažinta iki 109 Lt hektarui – aut. pastaba ). O kas toliau? Kaip sudoroti tuos augalus? Vietos valdžia tik vykdo ES reglamentus, o kur valstybės žemės ūkio politikos strategija?“ – retoriškai klausė gluosnių augintojas.

Gluosniai greitai auga, tad buvo tikimasi, kad jie netrukus pakeis naftą ir dujas. Lietuvoje planuota iki 2015 m. gluosniais užsodinti apie 11,5 tūkst. ha žemės, tačiau energetinių augalų plantacijų nedaugėja. Dabar gluosnių šalyje auginama maždaug 1 000–1 200 ha. Gluosnių auginimą Lietuvoje populiarinančios UAB „Jūsų sodui“ atstovai teigė, kad jais apsodinus apleistus laukus ir mažiau derlingas žemes, medienos pakaktų visai šalies centralizuotai šilumos sistemai. Lietuvoje nenašių žemių yra daugiau kaip 40 proc. visos dirbamos žemės, o apleistų ir dirvonuojančių žemių – iki 300 tūkst. ha.

Straipsnio puslapiai:

- Vida Tavorienė

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas