Žaliojo energetinio saugumo mitas


Eltos nuotr.

Geopolitika

2011-05-21 08:39

Suirutė Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje privertė atkreipti dėmesį į politinės įtampos ir įsikišimo pasekmes. Ypač aktualios šiame kontekste pasidarė energijos importo kainos ir jos prieinamumas. Vartotojai bijo dujų kainų šuolių, o energetinis saugumas užima svarbią vietą daugelio Vakarų vyriausybių politikos darbotvarkėse. Tai nėra naujas fenomenas. Jau nuo 1960 m. Europa mėgino sukurti savo energijos atsargas. Sumažinti priklausomybę nuo užsienio naftos taip pat bandė ir kiekvienas Jungtinių Valstijų prezidentas nuo Ričardo Niksono. Tokios tendencijos prasidėjo nuo 1970 m. Nauja kryptis ta, kad politika, vos prieš kelerius metus reklamavusi kovą su klimato kaita, dabar ypač didelį dėmesį skiria energetinio saugumo padidinimui. Finansinės krizės fone viešoji parama klimato kaitos politikai mažėja daugelyje išsivysčiusių šalių ir iš jų lyderių vis rečiau išgirstame apie visuotinio atšilimo grėsmę. Tokias temas pakeitė klimato politikos ekonominė nauda.

Šis pokytis pernelyg nestebina, nes daugėja analizių, kad dabartinė vienašališka klimato politika nepaveiks visuotinės temperatūros kilimo. Europos Sąjunga (ES) šiuo atveju pateikia klasikinę iliustraciją. Jos „20-20-20“ klimato planas (išsami klimato kaitos politika) siekė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą 20 proc. iki 2020 metų; užtikrinti, kad atsinaujinančios energijos tiekimas sudarytų 20 proc. energijos vartojimo. Be to, pirminės energijos naudojimas būtų sumažintas 20 proc. Neišgąsdinti labai mažo tokios politikos poveikio visuotiniam atšilimui, politikai pareiškė, kad šios gairės bent jau padidins ES energetinį saugumą. Energetinio saugumo sąvoka ES yra miglota, taip iki galo dar ir neapibrėžta.

Būtent dėl to apibrėžimo ir išmatuojamumo stokos politikai naudoja energetinio saugumo argumentą, kad pateisintų daugybę priemonių, pvz., kai kurių lempučių ir šildytuvų draudimus, taip pat mokesčių lengvatas turintiems dviratį, padangų slėgio standartus. Nė vienas iš čia išvardytų dalykų neturi įtakos naftos importui iš Rusijos bei Artimųjų Rytų. Juk ES „20-20-20“ planas siekia ne tik sumažinti dujų išsiskyrimą, bet ir padidinti atsinaujinančios energijos vartojimą ir apskritai sumažinti energijos suvartojimą. Tyrėjai mano, kad toks planas padidintų ir energijos importą, ir kainas. Tai, kas turėtų padidinti energetinį saugumą, gali sukelti kainų šuolius ir atvesti prie dar didesnės priklausomybės nuo energijos importo iš užsienio.

Verta pažymėti, kad tokia politika ES gali daug kainuoti. Daugelyje Vakarų šalių tokios politikos gairės yra apipintos geresnio energetinio saugumo pažadais, o apie klimato katastrofų grėsmę kalbama nedaug, nes energetinis saugumas yra tokia neapibrėžta sąvoka, kad politikai gali ja lengvai manipuliuoti. Kaip rodo naujausi tyrimai, reikėtų skirti ypatingą dėmesį politikų retorikai, susijusiai su klimato kaita, ir kurti naujus energetinio saugumo pagrindus.

Pagal 2011 m. gegužės 17 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Geopolitika

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas