Žemė užsieniečiams: parduoti negalima, bet parduoda (video) (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Atnaujinta:2010-12-03 07:08

Kazimieras Šliužas / Ekonomika.lt

2010-12-02 09:36

Seime ir Vyriausybėje linkstama pritarti, kad būtų deramasi su Europos Komisija dėl pereinamojo laikotarpio, kai Lietuvoje draudžiama užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, pratęsimo.

Nacionalinė žemės tarnyba, tarpininkaujant žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui, pateikė Seimui svarstyti argumentus, kodėl trejiems metams reikėtų pratęsti draudimą užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (ŽŪPŽ) sklypus Lietuvoje.

Lietuva, prieš įstodama į Europos Sąjungą, išsiderėjo, kad pereinamasis laikotarpis baigtųsi 2011 m. balandžio 30 dieną. Jeigu pavyktų Vyriausybės deleguotos Žemės ūkio ministerijos derybos su Europos Komisija, užsieniečiams įsigyti ŽŪPŽ būtų draudžiama iki 2014 metų.

Pasak Kazio Maksvyčio, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus, kai kuriais atvejais ir dabar užsieniečiai Lietuvoje gali įsigyti ŽŪPŽ. Svarbu, kad jie ne mažiau kaip trejus metus Lietuvoje verstųsi žemės ūkio veikla arba čia turėtų savo įmonės filialą. Ilgesnį, 12-os metų, pereinamąjį laikotarpį yra išsiderėjusi Lenkija, kurioje jis baigsis 2016 metais.

Latvija jau išparduota

Latvijos dienraštis „Ryta Avize“ spalio viduryje pateikė didžiausių Latvijos žemvaldžių sąrašą. Visuomenės šurmulį sukėlė paaiškėjęs faktas, kad 10 stambiausių bendrovių valdo 75 proc. Latvijos privačių žemės sklypų. Du trečdaliai šio ploto priklauso aštuonioms dešimtuke esančioms bendrovėms, kurių visą ar dalį kapitalo valdo užsieniečiai – daugiausia Švedijos, Danijos ir Norvegijos verslininkai. Komentatoriai pažymi, kad šis procesas pastaraisiais metais spartėja.

Lietuvoje šiandien neįmanoma nustatyti, kiek ŽŪPŽ jau priklauso užsieniečiams, kaip ir neįmanoma sudaryti stambiausių žemvaldžių sąrašą. Mat apribojus vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui galimos įsigyti žemės plotą, buvo įsteigta smulkių bendrovių, kurių akcininkai yra tie patys asmenys ar asmenų grupės. Be to, įrašant savininkus į žemės registrą, nebuvo privaloma nurodyti bendrovių akcininkus.

Pasak K. Maksvyčio, aktualesnė problema yra atvejai, kai užsieniečiai sklypus Lietuvoje įsigyja per trečiuosius asmenis. Tokių landų dar daugiau atsirado po to, kai, panaikinus apskritis, žemėtvarkos tarnybos pateko savivaldybių globon.

„Lietuvoje nėra sukurtas mechanizmas nustatyti, kokie akcininkai kokią dalį įmonių valdo ir per tai reglamentuoti jų galimybes įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Bet Ūkio ministerija jau parengė teisinių aktų pakeitimus, kad būtų sudarytas akcininkų registras“,- Ekonomika.lt surengtoje vaizdo konferencijoje kalbėjo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas.

Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto nario Antano Bauros, minėtas Latvijos pavyzdys yra vienas iš argumentų, kodėl reikia derėtis dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo.

Straipsnio puslapiai:

- Kazimieras Šliužas

Close

Specialistai: VAE užgoš atsinaujinančius energijos išteklius video (5)

 „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija“ pranešėjai didžiausią rūpestį reiškė dėl atsinaujinančių išteklių energijos, kurią esą ...

M. Nagevičius: dėl Visagino AE mus lydės biudžeto deficito šmėkla video (4)

 Statydami Visagino Atominę elektrinę (VAE) susidursime su grėsmėmis, nes mainais už žemą elektros kainą, Lietuvą lydės nuolatinė biudžeto deficito šmėkla ir nesutarimai su Europos Sąjunga (ES), mano Lietuvos energetikos konsultantų ...

T. Navickas: pigesnės energijos už vėjo šiuo metu nepasigaminsime video

Šiandien vėjas yra brandžiausia technologija Lietuvoje iš visų alternatyvių energijos šaltinių, „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA“ teigė „4 Energia“ vadovas Tadas ...

R. Kuodis: energetikos diskusijose politikai taiko esmines logines klaidas video (5)

Didžiausi trukdžiai norint suformuoti aiškią Lietuvos energetikos strategiją ir pasirinkti tinkamiausią alternatyvą – tai, kad Lietuvos politikai vadovaujasi netinkamu modeliu, mano ekonomistas Raimondas Kuodis. Pasak ekonomisto ...

V. Bitinas: išmanieji tinklai padės vartoti mažiau video

Technologijų ir inovacijų centras (TIC) šiuo metu rengia sąnaudų ir naudos analizė, ar Lietuvai yra naudinga išmanioji apskaita, kai įprastus mechaninius skaitiklius pakeičia išmaniosios technologijos. Šios apskaitos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 8: didysis greitintuvas ir visatos paslaptys video (1)

„Praėjusioje laidoje papasakojau apie Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją. Ši organizacija ir jos mokslininkų tyrimai privertė daugelį aikčioti iš nuostabos ir susižavėjimo. Dabar, CERN užsimojo dar smarkiau. Jos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 7: ką 60 metų veikia CERN fizikai? video (1)

Viename didžiausių ir labiausiai vertinamų pasaulio mokslinių tyrimų centrų, jau daug metų darbuojasi tūkstančiai mokslininkų. Ką jie ten veikia? Gal ką paslapčia rezga?

„Mokslo sriuba“ nr. 6: ar įmanoma ištrinti atmintį? video

„Ar kada nors susimąstėte, koks nuostabus dalykas yra mūsų atmintis?Mokslininkai net yra paskaičiavę, kad mūsų galvose gali sutilpti maždaug 1 milijonas terabaitų informacijos. Tiek daug per vieną savo gyvenimą neprirenkame, tačiau jei galėtume sąmoningai pasirinkti, ką prisiminti, o ką ne - ar tai n

M. Nikolajevas: „startup‘as“ – maža didelio verslo kopija video

Vienas iš akceleratoriaus „Startuphighway“ patarėjų ir investuotojų Martynas Nikolajevas, per savo karjerą sukūręs ne vieną verslą, savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje ...

T. Ramanauskas: kūrybingiausi žmonės – tinginiai video (6)

Komunikacijos gidų agentūros „XX“ įkūrėjas Tomas Ramanauskas, su kūryba ir idėjomis dirbantis dešimtmetį, susirinkusiems į savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ diskusiją „startoNOMIKA“ atskleidė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas