Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

(Puslapis 2 iš 2)

2017-10-31 14:50

Tad neišsiaiškinę, ką skaičiuojame, ir, kaip yra iš tikrųjų, neskubėkime su siūlymais. Pažiūrėkime giliau. Nelygybė „po mokesčių” rodo, kiek skiriasi žmonių atlyginimai, kai iš atlyginimų atimami mokesčiai. Nelygybė „po išmokų” rodo, kiek skiriasi žmonių pajamos nuskaičiavus mokesčius ir išmokėjus išmokas (pvz., bedarbio pašalpas, socialinę paramą ir pan.)

Štai pavyzdys. Jei vienas žmogus uždirba 900 „į rankas” (t. y. „po mokesčių”), o kitas – 300, tai jų pajamos „po mokesčių” skiriasi 3 kartus. Jei uždirbantis 300 žmogus gauna 150 eurų socialinę paramą, jų pajamos „po išmokų” skiriasi jau tik 2 kartus.

Pajamų nelygybė „po mokesčių” Lietuvoje yra beveik tokia pat kaip Švedijoje ar Suomijoje (aišku, Švedijoje žmonės gyvena daug geriau, bet pajamų nelygybės rodikliai to visiškai nevertina). Tačiau pajamų nelygybė „po išmokų” Lietuvoje yra aukštesnė nei Švedijoje ar Suomijoje.

Be to, per pastaruosius 5 metus pajamų nelygybė „po mokesčių” Lietuvoje iš esmės nesikeitė. Tačiau pajamų nelygybė „po išmokų” – didėjo. Abu šie faktai sufleruoja kad pajamų nelygybės augimo priežastys glūdi ne mokesčių, o socialinės paramos sistemoje.

Socialinės paramos sistemoje mažai pinigų? Galbūt. Bet jei nuo 2012-ųjų socialinei paramai išleidžiama vis daugiau, o rezultatai – prastesni? Gal problema ne pinigų kiekis, o kaip jie panaudojami?

Taigi, klausimų yra daug. Kiek pajamų nelygybės Lietuvoje yra iš tikro? Kas tai nulemia – mokesčių sistema ar išmokų sistema? Galbūt iš mokesčių mokėtojų surinkti pinigai skirstomi netaikliai? Gal socialinę paramą gauna ir tie, kuriems reikia, ir tie, kuriems nereikia? Tai reikia išsiaiškinti, jei nelygybė kažkam rūpi rimtai, o ne kaip pretekstas pakelti mokesčius.

Na, o raudonasis instinktas – „išbuožinti turčius“, „atimti ir padalinti“ – niekada neveikė ir niekada neveiks. Ypač Lietuvoje, kur dar net nėra ką iš ko atimti. Jei drastiškais mokesčių kėlimais 1500 eurų uždirbančius programuotojus išvaikysime iš Lietuvos statistiniai pajamų nelygybės rodikliai gal ir sumažės. Bet gyvenimas tikrai nepagerės.

 

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas