Žmones į orbitą vežios kosminis traukinys?

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Balsas.lt

2012-03-02 10:28

Magnetinės levitacijos technologijos išradėjas siūlo kosminius laivus į orbitą aplink Žemę leisti pasitelkus vadinamosios elektromagnetinės patrankos greitintuvą.

JAV bendrovės „Startram“ vadovas Jamesas R. Powellas, prieš 46 metus išradęs magnetinės levitacijos technologiją, naudojamą greitųjų geležinkelių magistralėse, kuriose traukiniai lekia kelių centimetrų aukštyje kybodami virš platformos, siūlo naudoti ją skrydžiams į kosmosą, skelbia „NextBigFuture.com“.

Jo siūlomo GEN 1.5 projekto esmė – kosminių laivų su kroviniais ir astronautais išvedimas į orbitą naudojant elektromagnetinį pabūklą, paremtą magnetine levitacija. Tai esą būtų kur kas pigesnė ir efektyvesnė kosminių skrydžių technologija lyginant su dabar naudojamomis raketomis nešėjomis. J. R. Powello skaičiavimais jo sukurta transportavimo sistema 1 kilogramą naudingojo krovinio iki 8,1 km/ s, t.y., kiek didesnio nei pirmojo kosminio greičio, pagreitinti galėtų panaudojus vos 10 kWh energijos. Iš viso vienu metu būtų galima iškelti 35 tonų krovinį. Jo sumanyto elektromagnetinio pabūklo „vamzdis“ būtų į viršų nukreiptas tunelis, iš kurio būtų ištrauktas oras. Kosminis laivas šiuo pabūklu būtų pagreitintas tarsi magnetinės levitacijos technologiją naudojantis traukinio vagonas. „Šūvio“ metu pasipriešinimas būtų minimalus, be to, skrydžiui į kosmosą nebereikėtų raketinio kuro, kuris sudaro iki 99 proc. dabartinių kosminių raketų masės.

Elektromagnetinių patrankų naudojimas pilotuojamiems skrydžiams į kosmosą iki šiol buvo laikomas nerealiu dėl per didelių apkrovų, kurios „šūvio“ metu siektų 100 g. Žmogui mirtina jau 35 g perkrova. Perkrovos problemą galima išspręsti prailginus tokio pabūklo „vamzdį“ iki 20 kilometrų, bet Žemėje nėra tokių aukštų kalnų, kad į juos būtų galima „atremti“ kosminę patranką.

Tačiau J. R. Powellas siūlo į kosmosą leidžiamus kosminius laivus, kuriuose galėtų tilpti 100 žmonių, antžeminiuose magnetinės levitacijos tuneliuose greitinti ne iki 8,1 km/s, o tik iki 4 km/s. Kad tokiam kosminiam traukiniui būtų galima suteikti pusę pirmojo kosminio greičio, „vamzdžio“ ilgis turėtų būti 270 kilometrų. Didžioji jo dalis būtų antžeminė, ir tik pabaiga turėtų kilti į viršų maždaug 6 000 metrų aukščio kalno šlaitu. Tokiame tunelyje būtų patiriama vos 3 g perkrova. Juo 4 km/s greičiu išsviestas kosminis laivas įjungtų raketinius variklius ir užbaigtų išvedimą į orbitą. Šiuo atveju skrydis į orbitą pareikalautų 4 kartus mažesnės raketų galios.

Pasak GEN 1.5 projekto kūrėjų, šis variantas dėl mažiausios perkrovos tiktų kosminiam turizmui, o profesionalūs astronautai galėtų atlaikyti ir 10 g perkrovas. Tai reiškia, kad jiems skirtas kosmines katapultas būtų galima sutrumpinti iki 90 kilometrų. Toks atstumas vos 5 kartus didesnis už šiuo metu Japonijoje veikiančios didžiausios magnetinės levitacijos traukinių magistralės ilgį. Kadangi didžioji tunelio dalis bus horizontali, vienintelis rimtesnis rūpestis bus vakuumo joje sukūrimas ir palaikymas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas