Žvilgsnis į euro metus


Bendrovės nuotr.

Asta Grabinskė / Ekonomika.lt

2014-12-30 14:03

 Kaip ir kasmet baigiantis metams apgalvojame nuveiktus darbus, sudėliojame planus ateinantiems. O rezultatais šiemet išties galime pasidžiaugti – augant šalies ekonomikai spurtavo ir gyvybės draudimo rinka, tinkamai pasirengėme sutikti naująją valiutą.

Nors geopolitinė įtampa Lietuvos pašonėje auga, mūsų šalis kitąmet išsilaikys tarp Europos Sąjungos ekonomikos augimo lyderių. „Aviva Lietuva“ prognozuoja, jog 2014 metus Lietuva užbaigs 2,7 proc. BVP augimu, 2015 metais taip pat tikimasi 2,7 proc., o 2016 metais – 4 proc. BVP augimo. Lėtėjant eksporto garvežiui, Lietuvos ekonomikos variklį suks išaugsianti vidaus paklausa, tad gyventojų jau raškomi ekonomikos augimo vaisiai skatins juos plačiau atverti pinigines. Tai savo ruožtu turės tiesioginės įtakos ir gyvybės draudimo apimčių augimui.

Mūsų prognozėmis, 2014 metus gyvybės draudimo rinka užbaigs pasiekusi rekordą – periodinės gyvybės draudimo įmokos viršys 2007 metų lygį – 576 mln. litų – ir sieks apie 600 mln. litų. Visos pasirašytos gyvybės draudimo įmokos šiemet dar neįkops į prieškrizines aukštumas, tačiau jų bus surinkta apie 720-730 mln. litų arba 16 proc. daugiau nei 2013 metais.

Lygiagrečiai su bendru ekonomikos gerėjimu Lietuvos gyvybės draudimo rinka kitais metais turėtų augti 5-6 proc. iki 222 mln. eurų (766 mln. litų). „Aviva Lietuva“ tikisi augti sparčiau nei rinka – apie 8-9 proc.

Kasmet stebime augantį žmonių sąmoningumą dėl poreikio kaupti, atidėti ateičiai ir pensijai. Papildoma paskata keisti asmeninius finansinius įpročius taps ir naujoji europinė valiuta. Tai leidžia kitąmet tikėtis dar spartesnio kaupiamųjų ir investicinių produktų augimo.

Prie gyvybės draudimo rinkos augimo prisidės ir žmonių noras ieškoti alternatyvų mažoms indėlių palūkanoms ir investuoti per gyvybės draudimą. Prognozuojame, jog periodinių gyvybės draudimo įmokų augimas sieks apie 4 proc., vienkartinės investicinės įmokos augs dar sparčiau – apie 8 proc.

Įžengę į euro zoną turėsime galimybių toliau mokytis pasirūpinti savo ateitimi. Taupyti toliau padės ir valstybės parama – taikoma lengvata gyventojų pajamų mokesčiui. Šios lengvatos išlaikymas yra pozityvus ženklas ne tik kiekvienam žmogui atskirai, bet ir visai valstybės ekonomikai. Lietuvoje savarankiškai kaupiančiųjų yra gerokai mažiau nei daugelyje Vakarų valstybių, o ilgalaikės žmonių investicijos reikalauja ir tvaraus požiūrio iš valstybės.

Baltame popieriaus lape dėliojant 2015 metų planus, laikas kiekvienam prisižadėti, kad kitąmet su savo finansais elgsimės atsakingiau, skaičiuosime labiau ir galvosime ne tik kaip patenkinti savo poreikius šiandien, bet ir užsitikrinti saugų finansinį rytojų.

Naujametiniai pažadai dažnai subliūkšta vos nupuošus kalėdines eglutes, linkiu, kad šįkart su nauja valiuta suformuotume ir naujus, vakarietiškus savo finansų valdymo įpročius.

Asta Grabinskė yra gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė

- Asta Grabinskė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas