Verslas

Seimas imasi svarstyti Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias supaprastinti paramos nevyriausybininkams teikimo procedūrą. Jeigu Seimas pritartų, bet kokio dydžio nevyriausybininkams skirtos paramos nebereikėtų forminti pas notarą – jos sutarčiai sudaryti pakaktų rašytinės formos.

Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo pataisas.  Įstatymas dėl svarbių duomenų atvėrimo nuo lapkričio 1-osios bus taikomas visoms 274 uždarosioms akcinėms ir akcinėms bendrovėms, kurias valdo valstybė arba savivaldybės.

Švedijos bendrovė „Spotify Technology“, tarptautiniu mastu teikianti srautinio muzikos transliavimo paslaugą, pranešė apie abonentų skaičiaus augimą bei kuklesnį nei tikėsi veiklos pelną pirmąjį metų ketvirtį. Paslaugos naudotojų per metus padaugėjo beveik penktadaliu iki 615 mln., juos vertinant paskyros aktyvumu bent kartą per mėnesį, o mokančių abonentų – 14 proc. iki 239 milijonų. Bendrovė per pirmus tris šių metų uždirbo 168 mln. eurų veiklos pelno, palyginti su 156 mln.

Paprastai apie Lietuvą negalvojama kaip apie vynuogių ar iš jų gaminamo vyno kraštą. Tačiau iš tiesų mūsų šalyje yra ne viena dešimtis vynuogininkų, kurie augina tikras vynines vynuoges, iš jų spaudžia vyną savo reikmėms ir gamina kitą produkciją. Be kita ko, jiems jau antrus metus iš eilės skiriama speciali parama. Šiemet vynuogių augintojai galės pretenduoti į 10 tūkst. eurų paramą.

Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Reglamento papildymas leidžia įtraukti į einamųjų metų skaičiavimą ir daugiametes pievas, kurios nėra šuo metu deklaruotos, bet yra daugiamečių pievų sluoksnyje – tai leidžia Lietuvai padengti 87 tūkst. hektarų (ha) pievų trūkumą.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh).  Pasak ministro, anksčiau jo skelbtas JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorijos (NREL) paskaičiuotas 5,5–6,5 cento kainos intervalas yra be skirstymo ir perdavimo tarifų.   „Elektros kaina tikrai nuosekliai po truputėlį juda žemyn.

Antradienį Europos Parlamento (EP) nariai priėmė direktyvą dėl vartotojų teisės į remontą, kurioje gamintojai įpareigojami taisyti prekes, o vartotojai skatinami ilgiau naudotis gaminiu. Naujomis taisyklėmis užtikrinama, kad gamintojai laiku ir efektyviai suteiktų remonto paslaugas bei informuotų vartotojus apie jų teises į remontą.

Daug metų vienoje darbovietėje dirbantiems ir iš jos atleidžiamiems darbuotojams priklauso ilgalaikio darbo išmokos. Tiesa, jas galima gauti tik vienu atveju, jei darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir registravo įstatymo pataisas, kurias priėmus šias išmokas būtų galima gauti ir tuo atveju, jeigu darbdavys bankrutuotų.

Jeigu Lietuva nuspręstų įsirengti ketvirtosios kartos mažųjų branduolinių reaktorių, jų pagaminamas elektros energijos kiekis galėtų padengti apie 20 proc. visų Lietuvos poreikių, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. Galimybė Lietuvai ateityje įsirengti naujosios kartos branduolinius reaktorius dar kovo pabaigoje pristatyta naujojoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcijoje.

„Tesla“ netoli Berlyno esančioje vienintelėje savo Europos gamykloje ketina atleisti 400 darbuotojų, antradienį pranešė JAV automobilių gamintoja, pirmiau paskelbusi, kad darbuotojų skaičius visame pasaulyje bus mažinamas 10 proc. Kad darbuotojų nereikėtų atleisti priverstinai, bendrovė planuoja jiems pasiūlyti „savanorišką programą“. Kaip ją įgyvendinti, bus deramasi su darbo tarybą, nurodoma pranešime. Jokios informacijos apie tai „Tesla“ kol kas nepaskelbė.

Per šiuos metus pasaulyje gali būti nupirkta 17 mln. elektromobilių – per 20 proc. daugiau nei pernai, prognozuoja Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Jos skaičiavimais, per pirmus tris šių metų mėnesius pardavimai buvo apytikriai ketvirtadaliu solidesni nei per tą patį 2023-iųjų laikotarpį. Anot TEA, elektromobilių dalis bendroje tarptautinėje naujų automobilių rinkoje šiemet gali sudaryti maždaug 20 proc., o iki 2035-ųjų gali išaugti iki dviejų trečdalių.

SBA valdomai tekstilės gamybos bendrovės „Utenos trikotažo“ antrinei įmonei „Aboutwear“ pavyko apriboti Vokietijos drabužių e. prekybininkės „About You“ prekės ženklo naudojimą Europos Sąjungoje (ES), pranešė „Verslo žinios“. Pasak portalo, ES intelektinės nuosavybės tarnyba Lietuvos įmonės prašymą tenkino iš dalies ir „About You“ pripažino negaliojančiu 25 ir 35 klasėse: drabužių, avalynės, galvos apdangalų, taip pat mažmeninei prekybai internetu (rankinėms, tekstilės gaminiams, drabužiams ir ...

Papildomi avariniai išėjimai, ventiliacijos, apšvietimo ir vandens tiekimo sistemų įrengimas, instaliacijos sutvarkymas su galimybe pajungti autonominį elektros tiekimą, pastato konstrukcijų stiprinimas. Tokias priemones Kaunas numatęs finansuoti gyventojams pagal naujai patvirtintą Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programą. Jos tikslas – užtikrinti kauniečiams saugias patalpas gyvenamojoje aplinkoje.

Bene daugiausiai poilsiautojų sulaukiantis šalies kurortas ruošiasi keisti automobilių statymo apmokestinimą. Panašu, kad daugiau mokės ir tie, kas atvažiuoja tik pro retą, ir tie, kas gyvena kurorte. Ir net tie, kas važinėja elektromobiliais. Tai numato Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas, oficialiai registruotas teisės aktų duomenų bazėje. Dėl jo miesto taryba turėtų galutinai apsispręsti artimiausiame posėdyje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, kad siekiama šių metų rudenį Lietuvoje pradėti Vokietijos karinės pramonės „Rheinmetall“  amunicijos gamyklos statybas. Kaip nurodo ministerija, antradienį Vokietijoje su bendrovės „Rheinmetall“ vadovais susitikusi viceministrė Erika Kuročkina aptarė detalesnius planus dėl kuo ankstesnės 155 mm amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų pradžios.

Įmonė „Kreta“, valdžiusi Vilniaus Minsko plente esantį „ibis Styles Vilnius“ viešbutį, atleidžia visus 19 dirbusių darbuotojų. Užimtumo tarnybai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą pranešta balandžio 11 d. Lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ bendrovei priklausantį viešbutį pakeis „Addere“ slaugos namai. Registrų centro duomenimis 2022 m. įmonės „Kretos“ pajamos siekė 1,279 mln. eurų, o grynasis pelnas – 102,35 tūkst. eurų.

Vilniaus apygardos teismas antradienį kaltu dėl neteisėto informacijos rinkimo pripažino buvusį valstybės įmonės „Oro navigacijos“ Saugos ir saugumo departamento vadovą Marių Beliūną. Jis anksčiau ėjo ir įmonės generalinio direktoriaus pareigas. M. Beliūnui skirta 10 tūkst. eurų bauda, anksčiau priimtas išteisinamasis nuosprendis panaikintas. Apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo iškart, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Seime skinasi kelią nauja tvarka, pagal kurią bus skiriamos subsidijos jaunoms šeimoms,  norinčioms įsigyti būstą regionuose. Dėl pataisų liko paskutinis balsavimas.   Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė (už 55, prieš 19, o susilaikė 23) naujoms paramos dalybų taisyklėms.

Verslo aktyvumas euro zonoje šį mėnesį suaktyvėjo dėl stiprėjančio paslaugų sektoriaus augimo, parodė antradienį paskelbti atidžiai stebimų apklausų rezultatai. „S&P Global“ skaičiuojamas „HCOB Flash“ euro zonos pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) balandį pakilo iki 51,4 punkto nuo 50,3 punkto kovą. Naujasis rodiklis – solidžiausias per pastaruosius 11 mėnesių. 50 punktų viršijanti jo vertė atspindi augimą, o šios ribos nesiekianti – nuosmukį.

Suomijos kapitalo tarptautinė kepinių ir konditerijos gamybos grupė „Fazer“ svarsto Baltijos šalyse esančias kepyklas sujungti į vieną padalinį – jis veiktų Latvijos mieste Uogrėje – bei uždaryti „Gardėsio“ kepyklą Kaune, antradienį pranešė „Fazer“.      Pasak pranešimo, dėl pokyčių Kaune darbo gali netekti iki 185 darbuotojų, tačiau iki 60 jų planuojama pasamdyti Uogrėje.

Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airlines“.  Bendrovės taip pat dar metams pratęsė sutartį dėl tolesnio bendradarbiavimo Rygos ir Talino oro uostuose, pranešė „Avia Solutions Group“. „Prieš daugiau nei metus pradėjome nuo vieno oro uosto, o dabar turime jau kelis.

Mūsų kasdienybė, net jei kartais to nepastebime, yra apsupta įvairiausių logotipų. Juos matome televizoriaus, kompiuterio ar išmaniojo telefono ekrane, pravažiuojame juos gatvėse vykdami į darbą, susiduriame su jais atsidarę savo šaldytuvą ir besirinkdami, ką gaminti vakarienei. Kiekvienas pamatytas logotipas su mumis „kalba“ – perduoda žinutę apie prekės ženklą, jo kokybę ir vertybes.

Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, tiek kitų mokesčių surinkimo duomenys geresni.  „Turime jau preliminarius duomenis už tris mėnesius.

Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. Šis sprendimas savivaldybės taryboje antradienį priimtas bendru sutarimu. Vieno metinio elektroninio viešojo transporto bilieto kaina perkant didelį jų kiekį sieks 193 eurus. Ši kaina galios ir vėliau papildomai perkamiems pavieniams bilietams.

Šalies centrinis bankas yra viena iš didžiausių šalies institucijų, kuri turi daugiau kaip 700 darbuotojų. Jos ir pačios vadovybės pajamos priklauso nuo to, kiek uždirbama prižiūrimuose bankuose. Jau aišku, kad komerciniai bankai Lietuvoje uždirbo rekordinius pelnus. Tačiau kiek algas pasididins Lietuvos banko (LB) vadovai, ši institucija slepia. Uždirba beveik 20 tūkst.

JAV lėktuvų gamintojas „Boeing“ pirmadienį pareiškė savo darbuotojams, kad dėl tiekimo problemų šiuo metu negali išplėsti tolimųjų reisų „787 Dreamliner“ modelio orlaivių gamybos taip greitai, kaip planuota, pranešė transliuotojas CNBC. Įmonė savo 787 modelio lėktuvų gamykloje JAV Pietų Karolinos valstijoje darbuotojams nurodė, kad vėlavimus lemia „keleto pagrindinių detalių“ trūkumas, sakoma trumpoje žinutėje, kurią citavo transliuotojas.

Nors saulės elektrines įsirengia vis daugiau individualių namų savininkų bei verslo subjektų, tačiau auga ir saulės elektrinių parkai, sako UAB „Saulės grąža“ direktorė Deiminta Noreikienė. Tačiau Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas Andrius Karazinas atkreipia dėmesį, kad dėl neaiškios gaminančių vartotojų ateities, atsiranda vis daugiau abejojančių, ar apsimoka įsigyti nutolusią saulės elektrinę.

Viena didžiausių šalyje statybos bendrovių „Panevėžio statybos trestas“ (PST) gavo 156 mln. eurų vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) užsakymą statyti radioaktyviųjų atliekų atliekyną, antradienį pranešė PST. Jį numatoma pastatyti per 4,5 metų.

Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje  gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas.  Gynybos pramonės projektams bus taikomos specialios sąlygos, leidžiančios greičiau pradėti veiklą – poveikio aplinkai vertinimo procedūras investuotojai galės atlikti bei statybos leidimus gauti iki statybų pabaigos.

Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. „Ne kartą esu konstatavęs, kad esamo kelių finansavimo nepakanka visiems būtiniems kelių infrastruktūros projektams, todėl nuolat ieškome galimybių, kaip pritraukti naujų finansavimo šaltinių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) duomenimis, per praėjusius metus administracinė našta verslui sumažėjo 1,35 mln. eurų. „Efektyvus ir proporcingas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su mūsų šalies konkurencingumu. Ir nors per pastaruosius ketverius metus našta sumažėjo 30 mln. eurų, turime padaryti dar daugiau, kad verslui mažėtų kliūčių ir daugėtų galimybių.

Tūkstančių darbuotojų realios pajamos priklauso nuo kiekvienais metais didinamos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Iki šiol galiojusią jos nustatymo tvarką planuojama keisti. Tai numatančias atitinkamas Darbo kodekso (DK) pataisas antradienį oficialiai registravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Joms dar turėtų pritarti visa Vyriausybė. Galiausiai įstatymo projektas būtų svarstomas Seime.

Buvusi „Alvoros“ partnerė Estijos ir Suomijos „Balticconnector“ dujotiekio projekte –  Estijos bendrovę „EG Ehitus“ 2020-aisiais iš Rusijos gamyklos „Eterno“ įsigijo jungiamąsias detales, kurios sutampa su sumontuotomis Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL), antradienį skelbia portalas „15min“, remdamasis Muitinės duomenimis ir atlikęs tyrimą kartu su partneriais Estijoje.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus.  Daugumai komiteto narių susilaikius, nepritarta grupės opozicijos narių siūlymui paramą toliau sieti su vaikų skaičiumi.  Komitetas taip pat nepritarė, kad vaikų neturinčiai jaunai šeimai parama dvigubėtų – nuo 7,5 iki 15 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst.

Antradienį Klaipėdoje pradedamas kruizinių laivų sezonas – pirmasis prie Kruizinių laivų terminalo krantinės švartuosis su Voliso ir Futūnos teritorijos vėliava plaukiojantis laineris „Le Bellot”, antradienį pranešė Klaipėdos jūrų uosto direkcija. Šį sezoną – iki spalio 1 dienos – laukiama 53 laivų. Direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, šiemet jų turėtų būti 30 proc. daugiau nei pernai.

Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). Vien kovą produkcijos vertė siekė 2,9 mlrd. eurų – 1,5 proc. daugiau nei prieš metus bei 3,2 proc. daugiau nei vasarį, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį padidėjo chemikalų ir chemijos produktų gamyba – 33 proc., kitų nemetalo mineralinių produktų – 13,7 proc.

Europos Komisija pradėjo antrąjį oficialų internetinės platformos „TikTok“ tyrimą dėl Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) reikalavimų įtariamo pažeidimo.

Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudaryti sąlygas gauti individualų tęstinį gydymą.  „Mes šiuo metu labai stipriai plėtojame psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas. Tai yra tokios intensyvios paslaugos žmonėms vietoje stacionarinių, tai yra būtent ligoninės paslaugų.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. Progresiniai mokesčiai gyventojams ir įmonėms didėja augant pajamoms, gaunant didesnį pelną ar turint vertingesnį turtą. „Pirmas dalykas, kurį pabrėžia prezidentas, yra diskusija dėl progresyvumo.

Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas neturėtų priklausyti nuo lauko oro temperatūros.  Jo teigimu, nepriklausomai nuo oro sąlygų patalpose nuolat turėtų būti palaikoma 18–20 laipsnių temperatūra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Seimui antradienį ketina pateikti įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti įpareigojus darbdavius už saugos pažeidimus mokėti papildomas socialinio draudimo išmokas. Anot įstatymų iniciatorių, šiuo metu darbuotojų sauga ir sveikata statybos sektoriuje užtikrinama nepakankamai.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. Pasak Prezidentūros, susitikime prezidentas ketina aptarti finansavimo spragų rinkoje užkamšymą, prieigos prie kapitalo gerinimą, naujas finansines galimybes verslui. Su D. Vilčinsku taip pat ketinama aptarti galimas investicijas infrastruktūros vystymui, priemones gynybos pramonei ir Lietuvos verslo dalyvavimui atstatant Ukrainą.

Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. Taip pat siūloma apriboti perkamo būsto vertę, reikalauti jame registruotis, paramos dydžio nebesieti su vaikų skaičiumi.   Būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose nuo birželio siūloma leisti įsigyti, jeigu jo vertė neviršytų vidutinės konkrečios savivaldybės daugiabutyje esančio būsto vertės.

Seimas antradienį priėmimo stadijoje spręs dėl įstatymo pataisų, kurios leistų didiesiems ginklų ir šaudmenų gamintojams Lietuvoje pradėti gamyklų statybas negavus leidimo. Įvedus tokius pokyčius, bendrovės turėtų statybų leidimus gauti iki statybų pabaigos. Skubos tvarka Seime kelią besiskinančiais įstatymo pakeitimais numatoma, kad su gynybos poreikiais susijusius projektus būtų galima statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų.

Tūkstančiai gyventojų kiekvieną mėnesį įregistruoja naudotus ar naujus automobilius. Nors tokia procedūra daugeliui vairuotojų yra ne naujiena, tačiau net ir čia gali pasitaikyti klaidų. Pavyzdžiui, dėl „Regitros“ specialisto klaidos iš policijos galima sulaukti netikėto reikalavimo – susimokėti baudą. Tuo galėjo įsitikinti ir portalo tv3.lt skaitytoja, neseniai pirkusi užsienyje registruotą transporto priemonę. Tačiau Monika (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Tik 40 iš 100 didžiausių pasaulio privačiųjų įmonių, siekdamos kovoti su klimato kaita, užsibrėžė tikslus visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje. Joje priduriama, kad šiuo aspektu jos gerokai atsilieka nuo į biržos prekybos sąrašus įtrauktų įmonių.

Į maisto prekių parduotuvę gyventojai dažnai užsuka ir kelis kartus per savaitę. Jei neatsineša savo, nupirktas prekes krauna į čia parduodamus plastikinius, popierinius arba daugkartinius maišelius. Jų kaina prekybos tinkluose svyruoja nuo 0,15 euro iki 3,99 euro. Taigi, kiekvieną kartą neatsinešę savo maišelio, pirkėjai papildomai moka už tai, kad turėtų, kur susidėti savo pirkinius.

Rusijos karinis teismas JAV interneto milžinės „Meta“ atstovą Andy‘į Stone‘ą dėl „terorizmo šlovinimo“ už akių nuteisė šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Pasak rusų naujienų agentūros „Interfax“, teisėjas Romanas Kiforenka „Fecbook“ patronuojančią bendrovę pirmadienį savo nuosprendyje pavadino „ekstremistine“. A. Stone‘o advokatė Valentina Filipenkova agentūrai sakė, kad savo kliento, kuris gyvena ne Rusijoje, vardu nuosprendį skųs.

Iš vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ pasitraukus 10 proc. jos akcijų turėjusiai strateginei investuotojai – didžiausiai pasaulyje pieno eksportuotojai – Naujosios Zelandijos „Fonterra“, įmonė neketina ieškoti naujo strateginio partnerio, sako Lietuvos įmonės vadovas Dalius Trumpa.

Estiją ir Suomiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“ pirmadienį vėl veikia, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Pernai spalio 8-ąją „Balticconnector“ buvo sustabdytas priverstiniam remontui dėl mechaninio pažeidimo. Įtarimai dėl žalos dujotiekiui padarymo krenta vienam Kinijos laivui, kuriam veikiausiai priklausęs inkaras buvo rastas incidento vietoje.  Apie remonto darbų, kurių sąmata siekė beveik 40 mln. eurų, pabaigą pranešta šio mėnesio pradžioje.

Karinės išlaidos pasaulyje 2023 m. vėl buvo rekordinės. Jau devintus metus iš eilės skaičiai viršijo ankstesnių metų rodiklius, sakoma ataskaitoje, kurią pirmadienį paskelbė Stokholmo taikos tyrimo institutas (SIPRI). Karinės išlaidos 2023 m. augo 6,8 proc. iki 2,44 trln. JAV dolerių (apie 2,28 trln. eurų) – tai didžiausias padidėjimas, lyginant atskirus metus nuo 2009-ųjų. 2022 m. išlaidos siekė 2,24 trln. dolerių (apie 2,04 trln.

Prezidento kanceliarija balandį pradėjo gaminti elektrą Biržų rajone nutolusioje saulės elektrinėje. Prezidentūra BNS pirmadienį informavo, kad sutartis dėl elektrinės įsigijimo pasirašyta maždaug prieš metus, o ji pradėta naudoti balandį. Prezidentūros kanceliarija nurodo, kad saulės parke kartu su ja energija gaminasi ar 56 institucijos: darželiai, savivaldybės, sporto mokyklos, kultūros ir globos namai, universitetas, teatras, bibliotekos, parapija, mokyklos, muziejai.

Vokietijos statybinių medžiagų gamintoja „Knauf“ pasitrauks iš Rusijos, skelbia portalas „Meduza“, remdamasis bendrovės pranešimu spaudai. Vokietijos žiniasklaida apkaltino „Knauf“ dalyvavus atkuriant Rusijos sugriautą ir okupuotą Ukrainos Mariupolį. Anot bendrovės pranešimo, „atsižvelgus į dabartinius įvykius“ nuspręsta pasitraukti iš Rusijos – verslas šioje šalyje bus perduotas vietos valdymui, „kad būtų išsaugota daugiau kaip 4 tūkst.

Po rekordinių kainų žemumų, didmeninės elektros kainos Lietuvoje praėjusią savaitę pakilo net 186,8 proc. – iki 78,6 euro už megavatvalandę (MWh). Anot Lietuvos energetikos agentūros (LEA), elektra brango visame Baltijos jūros regione. Tuo metu Brent naftos kainų vidurkis vėl nesiekia 90 USD/bbl – tai pirmas naftos kainos sumažėjimas per daugiau nei mėnesį. Nagrinėjamą savaitę, balandžio 15–21 dienomis, didmeninės elektros kainų vidurkis Lietuvoje padidėjo nuo 27,4 Eur/MWh iki 78,6 Eur/MWh.

Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Lietuva buvo tarp šešių mažiausių Bendrijoje, rodo Eurostato duomenys. Latvijos valdžios skola siekė 17,6 mlrd. eurų ir sudarė 43,6 proc. BVP, Estijos – 7,4 mlrd. eurų, arba 19,6 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.

„Sodra“ jau skelbia kiekvienam darbuotojui pagal individualius duomenis perskaičiuotą sukauptą būtinąjį stažą ir apskaitos vienetus. Nuo šių dydžių priklausys, kokią pensiją gausite senatvėje. „Sodros“ skelbiami individualūs duomenys, kuriuos galima pamatyti prisijungus prie asmeninės paskyros, leidžia suprasti, kiek laiko dar reikės dirbti, kol bus sukauptas būtinasis stažas senatvės pensijai. Taip pat, maždaug kokio dydžio ji bus.

Valstybės valdomas Lietuvos paštas už 2023 metus išmokės 3,1 mln. eurų dividendų, sako įmonės generalinis direktorius Rolandas Zukas. „Tai yra didžiulis pasiekimas, sunku dirbti tokiame segmente, kuriame yra tiek konkurentų. (...) (Geri rezultatai – BNS) pirmą kartą per paskutinius 10 metų leido sumokėti dividendus“, – pirmadienį pristatydamas 2023 metų rezultatus žurnalistams  sakė R. Zukas.  „Paštas keičiasi“, – pabrėžė jis.

Latvijos aviakompanijos „Air Baltic“ vadovas Martinas Gaussas patvirtino, jog bendrovės akcijų pirminį viešą akcijų platinimą (IPO) planuojama skelbti antroje šių metų pusėje. Interviu Latvijos visuomeninei televizijai pirmadienį M. Gaussas pareiškė, kad iki to laiko bendrovė privalo refinansuoti obligacijas, ir pridūrė, kad „Air Baltic“ akcijas planuojama įtraukti į „Nasdaq“ Rygos biržos sąrašus. Anot jo, šiuo metu vyksta „Air Baltic“ derybos su potencialiais investuotojais dėl 100 mln.

Lietuvoje veikiantis Latvijos kapitalo bankas „Citadele“ grikių, dribsnių, ryžių ir kitų kruopų gamintojai „Galinta“ paskolino 14,8 mln. eurų apyvartinėms lėšoms ir gamybos plėtrai, pirmadienį pranešė bankas. „Siekiame augti ne tik per įsigijimus, bet ir organiškai, rinkai pasiūlydami naujų aukštos kokybės produktų. „Citadele“ suteiktas finansavimas užtikrins stabilią įmonės veiklą ir sklandų investicinių projektų įgyvendinimą“, – pranešime sakė „Galintos“ vadovas Aurimas Taraškevičius.

Po to, kai antrąją balandžio savaitę elektra didmeninėje rinkoje buvo pigiausia nuo 2020 metų, praėjusią savaitę elektros kaina grįžo į pastarųjų mėnesių vidutinį lygį. Pasak elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, kainos pokytį lėmė mažėjusi vėjo ir saulės jėgainių gamyba, šiaurės šalyse remontuojami atominių elektrinių reaktoriai ir nežymiai augęs elektros suvartojimas.

 „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės vadovų komandą papildė Inga Romanovskienė, nuo pirmadienio užėmusi LTG rinkodaros ir prekės ženklo strateginio vystymo vadovės pareigas. „Naujajai vadovei keliami tikslai – konsoliduoti grupės prekės ženklų valdymą bei užtikrinti, kad visos atskirų prekės ženklų iniciatyvos prisidėtų prie vientisos ir aiškios komunikacijos kūrimo tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rinkose“, – sako LTG grupės korporatyvinių reikalų direktorius Aleksandras Zubriakovas.

Nors saulės elektrines įsirengia vis daugiau individualių namų savininkų bei verslo subjektų, tačiau auga ir saulės elektrinių parkai, sako UAB „Saulės grąža“ direktorė Deiminta Noreikienė. Tačiau Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas Andrius Karazinas atkreipia dėmesį, kad dėl neaiškios gaminančių vartotojų ateities, atsiranda vis daugiau abejojančių, ar apsimoka įsigyti nutolusią saulės elektrinę.

Vieną didžiausių Europos Sąjungoje (ES) pajamų nelygybės lygį Lietuva gali mažinti siekdama Šiaurės regiono šalių ekonominių rodiklių. Anot „Investuok Lietuvoje“, padidinusi ekonominį produktyvumą 3,8 proc. per metus, Lietuva minėto regiono šalių lygį pasiekti galėtų iki 2050 metų. „Esami vertinami kaip bene didžiausią pajamų nelygybę Europos Sąjungoje turinti valstybė (...) Lietuvos ekonomikai reikalingas esminis postūmis, didinant produktyvumą.

 „Vičiūnų grupei“ pranešus apie gamyklos Rusijoje pardavimą, Kauno miesto opozicija neskuba uždaryti kelis metus laikinosios sostinės merui Visvaldui Matijošaičiui kelto klausimo. Politiniai oponentai viena vertus tvirtina, kad žinia dėl įmonės išėjimo iš Rusijos sutikta palankiai, tačiau, kita vertus, pripažįsta, kad pagrindo kalbėti apie interpeliaciją V. Matijošaičiui ir savivaldybėje dirbantiems jo sūnums vis dar yra.

Europos Komisija paskelbė apie naują iniciatyvos „DiscoverEU“ paraiškų teikimo etapą, per kurį iš viso bus išdalinta 35,5 tūkst. kelionės bilietų (223 bilietai jaunuoliams iš Lietuvos). Paraiškos priimamos iki balandžio 30 d., antradienio, 13 val. Lietuvos laiku, Europos jaunimo portale. Paraiškas teikti gali jaunuoliai, gimę 2005 m. liepos 1 d. – 2006 m. birželio 30 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilniaus mieste atnaujinamas šildymo sezonas, praneša miesto savivaldybė. Anot sostinės savivaldybės, šiluma jau keliauja į pastatų šilumos punktus. „Tam, kad šiluma pasiektų butuose įrengtus radiatorius, svarbu, kad namų administratorių ar bendrijų paskirti namo vidaus sistemų prižiūrėtojai šilumos punktuose atnaujintų šilumos tiekimą. Nuo to, kaip greitai šis veiksmas bus atliktas, priklauso, kada Jūsų namus pasieks šiluma.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) Vilniaus intermodaliniame terminale pradės krauti NATO karinius krovinius. Pritaikius terminalą tikimasi sparčiau gabenti krovinius iš Pabradės karinio  poligono ir taip mažiau apkrauti kelius, pirmadienį pranešė bendrovė. „Papildoma lokacija, kurioje galima pakrauti karinius krovinius, užtikrins, kad karinė technika bus gabenama saugiai, patikimai ir greitai – tiek karinių grėsmių, tiek taikos metu.

„Tesla“ susiduriant su mažėjančiais pardavimais, šis multimilijardieriaus Elono Musko vadovaujamas elektromobilių milžinas vėl apkarpė kainas kai kuriose didžiosiose rinkose, įskaitant JAV, Kiniją ir Vokietiją, informuoja BBC. Toks žingsnis buvo žengtas po to, kai „Tesla“ pranešė, kad per pirmus tris šių metų mėnesius visame pasaulyje smarkiai sumenko automobilių pristatymo apimtys. Pastaruoju metu intensyvėja kainų karas tarp elektromobilių gamintojų.

 Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 12,0 proc. didesnis nei pernai kovą – 8409 zlotai (1942 eurai pagal dabartinį oficialų zloto kursą), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (kovą, palyginti su vasariu) vidutinis atlyginimas iki mokesčių išaugo 5,4 procento.

Prezidentinė Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija šiemet skirta buvusiam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Algirdui Reipui. Kaip nurodo Vytauto Didžiojo universitetas, premija A. Reipui skirta už nuopelnus ir indėlį kuriant bei modernizuojant atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje, už sukurtą pavyzdinę ir modernią atliekų tvarkymo sistemą Alytaus regione. Laureatui bus įteikta 5 tūkst. eurų bei skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio skulptūra.

Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ planuojamą amunicijos gamyklą svarstant statyti Radviliškio rajone, energetikos infrastruktūrą valdančios įmonės sako, kad tokią gamyklą norint prijungti prie jų tinklų gali tekti statyti naujas pastotes, dujų skirstymo stotis bei kitą infrastruktūrą. Skelbta, kad 155 mm kalibro amunicijos gamyklą svarstoma statyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje maždaug beveik 400 hektarų ploto valstybinėje žemėje šalia Baisogalos.

Telefonų dėklų prekės ženklą „Burga“ valdanti bendrovė „Hautica“ projektuoja naują gamyklą – į 7,2 tūkst. kv. metrų pastatą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) investuos apie 10 mln. eurų. Į patalpas planuoja persikelti 2025 metų pabaigoje, skelbia portalas „Verslo žinios“. „Kadangi augame kasmet maždaug po 60 proc., nuomojamose patalpose nebetelpame. (...) Nuo 2022 metų mūsų apyvarta išaugo 60 proc., praėjusius metus baigėme turėdami maždaug 53 mln. eurų.

Rusijos vyriausybė 50 proc. padidino muitus kai kurių prekių importui iš Baltijos valstybių, skelbia Rusijos žiniasklaida. Anot pranešimų, į šį importą stabdančių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pagamintų prekių sąrašą įtraukta kakavos turinti produkcija, paltai, tapetai, užtrauktukai. Be to, 2,5 karto didinami muitai alaus importui iš visų „nedraugiškoms“ priskiriamoms valstybių.

Gyventojai, dėl vienų ar kitų priežasčių nesukaupę pensijų stažo ir negalintys gauti įprastinės senatvės pensijos, pretenduoja į šalpos pensijas. Jos nemokamos, jeigu žmogus įsidarbina. Tačiau šią tvarką siūloma keisti. Tokias įstatymo pataisas oficialiai registravo Seimo narė Monika Ošmianskienė. Pensijas vieniems palieka, kitiems nebemoka Įstatymo projekto aiškinamajame rašte ji teigia, kad dabartinė tvarka diskriminuoja kai kuriuos gyventojus.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros kompanijos „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis mano, kad vokiečių brigados karių atvykimas gali sukurti prielaidas augti nuomos kainoms Lietuvoje. Tačiau, svarsto verslininkas, to įtaka bus nežymi. Anot jo, nuomos kainos Vilniuje per 2023 m. išaugo 10 proc., o tai galėjo nulemti ir taip padidėjęs į Lietuvą atvykstančių asmenų kiekis. „Būsto nuomos kainos gali ir šiais metais padidėti nepriklausomai nuo to, ar bus vokiečiai, ar ne.

Prekybos tinklas „Iki“ ne tik auginasi talentus nuo pirmųjų dienų ir rūpinasi savo komandos nariais užtikrindamas jiems geriausiai poreikius atitinkančias karjeros galimybes, bet ir suteikia išskirtines asmeninio augimo galimybes. Nuotoliniai susitikimai su žinomais įvairių sričių ekspertais ugdo su darbu tiesiogiai nesusijusias „Iki“ komandos narių kompetencijas ir plečia jų žinias įvairiose srityse – nuo sveikatos ir kelionių iki liaudies tradicijų ir kosmoso.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį Kaune atidarys regioninį karjeros centrą, domėsis socialiai atsakingu verslu. Kaune bus atidarytas dar vienas Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras, pranešė ministerija. Užimtumo tarnyba šiais metais iš viso planuoja atidaryti 14 regioninių karjeros centrų. Tokie centrai jau veikia Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Tauragėje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Komerciniai bankai pernai susižėrė beveik milijardą eurų pelno – dvigubai daugiau nei užpernai. Finansų žinovai rėžia – institucijos nepadarė nieko, kad komerciniai bankai žmonėms bent jau nekeltų aptarnavimo mokesčių ir kitų įkainių. Horizonte šviečiantis bazinių palūkanų normų mažėjimui, premjerė Ingrida Šimonytė neketina kitąmet pratęsti bankų solidarumo mokesčio, esą pajamų biudžetas iš jo nebegautų.

Pastaruoju metu didmeninė elektros energijos kaina biržoje yra pigiausia per daugelį mėnesių. Kai kuriomis dienomis ji būna ir neigiama – gamintojai net primoka, kad tik elektrą kas nors paimtų.  Tačiau, panašu, kad kai kuriems elektros tiekėjams tai nė motais. Gyventojams jų siūloma elektra vis brangesnė.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų per atostogas noriai keliauja į užsienį bei renkasi pigesnes, bet dažnesnes keliones, rodo bendrovės „Baltic Tours“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, šiemet beveik pusė – 48 proc. – šalies apklaustųjų, kurie per paskutinius 12 mėnesių atostogavo užsienyje, nurodė, kad jų atostogos trunka nuo 6 iki 10 dienų (18 proc.) arba 1–5 dienas (12 proc.). Iki dviejų savaičių per metus atostogauja 8 proc. gyventojų.

Jei po jūsų pamainos darbovietėje trūktų pinigų, ar sutiktumėte, kad dingusi suma būtų išskaičiuota iš jūsų atlyginimo, net jei nesate kalti? Kai kuriuose prekybos tinkluose net ir nedidelė kasininko klaida lemtų mažesnę algą. Tuo metu kitur, jei nepavyksta išaiškinti priežasties ar kaltininko, dingusius pinigus padengia pati parduotuvė.

Partijos „Nemuno aušra“ lyderio, Seimo nario ir kandidato į prezidentus Remigijaus Žemaitaičio socialinio tinklo paskyrose paskelbtus įrašus Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino paslėpta politine reklama. Anot VRK, feisbuko paskyrose „Nemuno aušra Vilnius“ ir „Remigijus Žemaitaitis kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus“ šių metų vasario 25 – balandžio 15 dienomis mokamai skelbti įrašai nebuvo pažymėti politinės reklamos žyma.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų yra nesumokėję apie 200 tūkst. šalies gyventojų, o bendras jų įsiskolinimas „Sodrai“ siekia 234 mln. eurų. Šiemet iš skolininkų jau išieškota apie 4 mln. eurų. „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis sako, kad daug žmonių nedeklaravo išvykimo į kitas šalis, todėl kaupiasi jų PSD skolos.

Neseniai įsidarbinę darbuotojai skundžiasi, kad darbdaviai neišleidžia slaugyti vaikų ar atostogauti. Darbo teisės specialistai siūlo dėl atostogų tartis draugiškai, o nedarbingumą, anot jų, turėtų suteikti gydytojai, ne darbdaviai. Taip pat specialistai vardija, kam atostogos priklauso ir neišdirbus numatyto laikotarpio. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad neseniai įsidarbinus darbdaviai nesutinka išleisti atostogų arba pasiimti nedarbingumą slaugyti vaiką.

Kauno miesto savivaldybė registravo tarybos sprendimo projektą, kuriuo siekiama nustatyti maždaug trečdaliu mažesnę metinio viešojo transporto bilieto kainą įmonėms, kai bilietų įsigyjama 100 ar daugiau. Balandžio 12 dieną registruotu projektu numatoma papildyti 2021 metais tarybos patvirtintus tarifus, nustatant 193 eurų metinio elektroninio bilieto kainą, kai įmonės ar įstaigos vienu metu įsigyja 100 ir daugiau šių bilietų.

Pasigaminti maisto namuose vietoje kavinės ar apsikirpti vietoje kirpyklos atrodo puikus būdas sutaupyti. Kaip ir patiems nusiplauti automobilį vietoje plovyklos. Vis tik ne visi susimąsto, kad tai yra nelegalu. Anot savivaldybių, transporto priemones galima plauti tik tam skirtose vietose, mat tepalai, degalai ir plovimui naudojama chemija gali užteršti net geriamą gyventojų vandenį. Už tokius pažeidimus gali būti skirtos baudos iki 600 ar net 1200 tūkst. eurų.

Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško. Vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro. Dažnai šių sklypų savininkai yra žmonės, nesusiję su miškininkyste, turintys kitų sričių išsilavinimą, gyvenantys ir dirbantys miestuose. Tačiau miškas yra gyvas organizmas ir jį reikia prižiūrėti. Tam reikia specialių žinių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Be abejo, miško priežiūros darbus gali atlikti samdomi specialistai.

Šeštadienį dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš masinį turizmą Ispanijos Kanarų salose su šūkiu „Kanarų salos turi ribą“. Iš viso 55 000 demonstrantų aštuoniose gyvenamose salose, esančiose Atlanto vandenyne prie vakarinės Afrikos pakrantės, reikalavo įvesti viršutinę turistų skaičiaus ribą, o vietos gyventojams suteikti įperkamą būstą, pranešė valstybinė televizija RTVE ir laikraštis „El País“. Jie mojavo plakatais su užrašais: „Turizmas didina mano nuomos mokestį“ ir „Rojus nėr...

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius teigia, kad šalies verslus jungiančios organizacijos pritaria 1 proc. pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimui gynybos tikslais. Visgi, jis pabrėžia, kad tokie pakeitimai turi būti daromi išsiaiškinus, koks bus planuojamų pokyčių poveikis verslui ir ekonomikai. „Verslas remia iniciatyvą gynybos finansavimui skirti 4 proc. nuo BVP ir dar daugiau.

Daugelis gyventojų jau planuoja vasaros atostogas. Dažnas ieško geriausių ir pigiausių skrydžių bei viešbučių pasiūlymų. Tačiau išlošti galima atostogoms pasirinkus ir tinkamą laiką. Buhalterių atstovė vardijo mėnesius, kuriuos pasirinkę atostogoms gausite didžiausius atostoginius. Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje.

Pernai uždirbę beveik milijardą eurų grynojo pelno Lietuvos bankai veną po kito regionuose uždaro klientų aptarnavimo skyrius – anot jų, tokį sprendimą priima įvertinę žmonių poreikius.  Tačiau kai kurie parlamentarai ir Lietuvos centrinis bankas (LB) pasigenda jų pastangų surasti klientams patogius aptarnavimo būdus.  Konservatorius Antanas Čepononis piktinasi, kad bankai, uždirbdami milijoninius pelnus, neskiria lėšų skyriams įrengti.

Paskolų palūkanoms išliekant rekordinėse aukštumose, gyventojai skolindamiesi sulaukia ir naujų bankų pasiūlymų. Pavyzdžiui, siūloma fiksuoti palūkanas ir suteikti tam tikrą nuolaidą. Tačiau specialistai neabejoja, kad situacija netrukus gali pasikeisti. Tad gyventojai įspėjami – įvertinkite tai, kokį dokumentą ir kokiomis sąlygomis pasirašysite, kad vėliau netektų gailėtis ir ieškoti kaltų.

Parlamentarams nusprendus, kad nuo kitų metų gegužės 1 ir 2 centų monetų bus atsisakyta, gyventojai ėmė nuogąstauti, ar prekės dėl apvalinimo nebrangs. Ekspertas patarė, kaip reikia apsipirkinėti, kad krepšelio suma apvalintųsi pirkėjo naudai.   Daugybę monetų išmėto  Seimas nutarė – nuo kitų metų gegužės nebeliks 1 ir 2 centų monetų. Atsiskaitant grynaisiais, galutinė pirkinių krepšelio kaina bus apvalinama.

Artėjant vasarai ūkininkai neskuba ieškoti sezoninių darbuotojų. Dalis jų tikina, kad bandys išsiversti be papildomų darbo rankų. Tai lemia kelios priežastys, vieni ūkininkai neslepia, kad neturi pakankamai lėšų mokėti darbuotojams atlyginimus. Kiti tikina, kad kaimo žmonės nenori dirbti, vietoje atlyginimų jie renkasi pašalpas. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad praėjusieji metai ūkininkams buvo sunkūs, jie pakankamai neuždirbo.

Vyriausybei ir socialiniams partneriams tebeieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutrauktų antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija ragina nustatyti išskirtinius atvejus, susijusius tik su kaupiančiojo sveikata.  Asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sako, jog toks išskirtinis atvejis būtų aukščiausias negalios lygis – 75-100 proc. nedarbingumas.

Kaune įsigalioja pokyčiai, paliesiantys elektromobilių savininkus. Nuo pirmadienio miesto savivaldybei priklausančiose elektromobilių įkrovimo aikštelėse, pasinaudojus paslauga, teks susimokėti. Skelbiama, kad pradeda veikti nauja apmokėjimo sistema už elektromobilio įkrovimui suvartotą elektros energiją, taikant su „Nord Pool“ biržos kainomis susietą tarifą.

Jau kurį laiką prekybos centrų lentynose galima įsigyti šiųmečių lietuviškų daržovių. Tiesa, kaip ir visuomet, pirmųjų lietuviškų daržovių kainos nedžiugina, tačiau pirkėjų joms netrūksta. O „Agrošiltnamių“ direktorius Paulius Andriejavas tikina, kad, nepaisant išaugusių auginimo kaštų, šiais metais lietuviškos daržovės net trečdaliu pigesnės.

Penktadienį Vilniaus rotušėje vykusiame „Metų ekonomikos forume. Sumani pramonė“ buvo aptarti svarbiausi iššūkiai pramonės sektoriaus konkurencingumui. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius, sveikindamas į renginį susirinkusius, pažymėjo, kad šiemet konferencijoje norėtųsi atkreipti dėmesį į dvi Lietuvos pramonei aktualias problemas: kvalifikuotų darbuotojų ir prieigos prie kapitalo stoką. „Mes darome viską, kad sugrąžintume sektoriaus gyvybingumą, bet ne viskas yra mūsų rankose.

Priklausomybė pasaulyje yra cukrus, didinantis gyventojų antsvorį ir cukrinio diabeto, vėžio bei kitų lėtinių ligų grėsmę.  Dėl to kai kurios šalys įveda cukraus, dar kitaip vadinamą – limonado, mokestį. Pavyzdžiui, Estijoje priėmus Vyriausybės pasiūlytą įstatymą gyventojai dėl cukraus gėrimuose turės papildomai mokėti nuo 15 iki 45 centų už litrą. Apie tokį mokestį buvo kalbėta ir Lietuvoje, bet konkrečių planų kol kas nėra.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kasmet organizuoja šulinių, kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vandens tyrimus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Praėjusių metų tyrimų rezultatai rodo, kad penktadalio šulinių ir gręžinių vandenyje nustatyta nitritų ir nitratų koncentracija viršijo normas, todėl toks vanduo nėra saugus vartoti. Primename, kad nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. nėščiosios ir kūdikius iki 6 mėn.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba per keturis mėnesius dėl įmonės „Sinerta“ sulaukė daugiau nei 100 vartotojų skundų. Klientai piktinasi, kad negauna užsakytų prekių, įmonė jiems negrąžina pinigų ir neatsakinėja į skambučius. Socialiniuose tinkluose žmonės skundžiasi, kad įmonė vis nukelia pristatymo datas, negrąžina pinigų arba tiesiog neįvykdo užsakymo. Bendrovės atstovai teisinasi, esą paskutiniu metu keitėsi vadovybė, įmonė susiduria ir su finansiniais sunkumais.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilaukęs laikinosios sostinės meras teigia, kad galutinius sprendimus užvilkino ir kai kurių „dirigentų“ bandymas trukdyti parduoti verslą. „Viskas baigta, taškas padėtas. Užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas“, – Eltai perduotame komentare teigia V. Matijošaitis.

Pristatyta pirma lietuviška iš saulės pagamintą elektrą kaupianti išmanioji baterija „Nova“, kurią jau gali įsigyti gaminantys buitiniai vartotojai ir smulkus verslas.

Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ ir jos dukterinės įmonės „Swiss“ ir „Austrian Airlines“ paskelbė, kad dėl dabartinio konflikto Artimuosiuose Rytuose laikinai stabdo visus skrydžius į Izraelį. Kol kas atšaukti keturi skrydžiai, planuoti nuo dabar iki 7 val. (5 val. Grinvičo laiku) šeštadienio rytą, naujienų agentūrai „dpa“ penktadienį sakė „Lufthansa“ atstovas. Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, mažiausiai viena Izraelio raketa smogė į taikinį Irane.

Europos etaloninės „Brent“ naftos barelio kaina penktadienį nukrito žemiau 87 JAV dolerių, pasirodžius prieštaringų pranešimų apie sprogimus Irane. Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šalies centrinėje Isfahano provincijoje anksti penktadienį nugriaudėjo sprogimų, o JAV žiniasklaida, cituodama amerikiečių pareigūnus, paskelbė, kad Izraelis sudavė atsakomųjų smūgių savo aršiam priešui Iranui.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ su Šiaurės investicijų banku (NIB) ir Europos investicijų banku (EIB) penktadienį pasirašė 200 mln. eurų paskolų sutartis traukiniams įsigyti, BNS patvirtino Susisiekimo ministerija. NIB ir EIB suteikė paskolas po 100 mln. eurų ir finansuos 9 elektrinius bei 6 baterinius traukinius, kurie pakeis apie trečdalį keleivinių traukinių parko.

 Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. „Naujus darželius Vilniuje planuojame atsižvelgdami į jų poreikį. Džiugu tai, kad darželiai kuriami ne tik kaip ugdymo įstaigos, bet ir kaip bendruomenės centrai.

Ilgus metus daugelis prekių kainų parduotuvėse buvo keičiamos rankomis – darbuotojai jas spausdino, karpė ir tvirtino prie lentynų. Tačiau dabar vis daugiau kainų etikečių parduotuvėse yra ne popierinės, o elektroninės, nors ir atrodo panašiai. Prekių kainos elektroninėse etiketėse yra keičiamos automatiškai. Dėl to, paėmus prekę iš lentynos viena kaina, visiškai kitą kainą – tiek mažesnę, tiek didesnę – gali tekti mokėti jau atėjus į kasą.

Nuo penktadienio keleiviai iš Vilniaus oro uosto galės skristi į Graikijos sostinę Atėnus tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdys veiklą Lietuvoje pradėjusi oro bendrovė Aegean Airlines“. „Džiaugiamės tuo, kad pradedame vykdyti naują tiesioginį skrydį tarp Atėnų ir Vilniaus, šis maršrutas atspindi mūsų įsipareigojimą plėsti savo veiklą Baltijos šalių regione.

Prieš šešerius metus veiklą JAV pradėjęs technologijų startuolis „Argyle“, teikiantis automatizuotas uždarbio ataskaitų paslaugas bankams, kredito ir draudimo bendrovėms, baigė investicijų pritraukimo C etapą ir šiuo metu jau yra sulaukęs daugiau kaip 100 mln.

Su pertekliniu turizmu kovojanti Nyderlandų sostinė beveik visiškai uždraudė naujų viešbučių statybas, skelbia agentūra „Reuters“. Miesto valdžia pareiškė taip norinti, kad Amsterdamas būtų patogus pirmiausia vietos gyventojams. „Tai reiškia jokio perteklinio turizmo, jokių naujų viešbučių ir ne daugiau kaip 20 mln. turistų nakvynių viešbučiuose per metus“, – teigiama jos pranešime.

Penktadienį prie Vyriausybės maitinimo sektoriaus atstovai pradėjo protestą dėl šiuo metu esančio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydžio. Nuo naujųjų metų grąžinus 21 proc. PVM sektoriui, protestuotojai reikalauja vėl pereiti prie 9 proc. tarifo. Į protestą atvyko kelios dešimtys dalyvių, jie būriavosi prie Vyriausybės. Susirinkusieji turėjo plakatus su užrašais „1 cento pietūs mokyklose – tai metų afera“, „Naikinkit PVM vaikų maitinimui.

Sunkumų patiriantys gyventojai kreipiasi pašalpų į savivaldybes. Jos gali būti ne tik periodinės, kurias gyventojai gauna kiekvieną mėnesį. Atsitikus nelaimei, sulaukus tam tikro amžiaus, susilaukus daugiau nei vieno vaiko ir kitais atvejais galima kreiptis į savivaldybes vienkartinės pašalpos. Jų dydis gali siekti ir daugiau nei 7 tūkst. eurų.

Šiuo metu nemažai diskusijų kelia krašto apsaugos finansavimo klausimas – nesutariama, kaip ir iš kur būtų galima gauti pinigų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pristatė modelį, kam ir kokie mokesčiai didėtų dėl gynybos finansavimo. Mokesčių politika pirmiausia yra politika, o ne buhalterija, todėl nuo to ir noriu pradėti.

Firminio stiliaus kūrimas – tai svarbus bet kokio verslo ar organizacijos kūrimo etapas. Stiliaus knyga (angl. brandbook), kitaip dar vadinama stiliaus vadovu, prekės ženklo vadovu, yra reikšmingas elementas, užtikrinantis verslo komunikacijos ir įvaizdžio vientisumą, o tai – raktas į atpažįstamumą, klientų lojalumą ir pasitikėjimą. Stiliaus knygoje išsamiai aprašomi tokie dalykai kaip logotipas, spalvos, šriftai ir t. t., kurie yra neatsiejama įmonės tapatybės formavimo dalis.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ oficialiai patvirtino pardavusi Rusijos Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir dar 7-iose valstybėse veikiančias logistikos bei prekybos įmones – iš viso 15 įmonių. Šalių sutarimu sandorio vertė neskelbiama. „Tokiu būdu bendrovė visiškai pasitraukė iš Rusijos bei kitų Nepriklausomų valstybių sandraugai (NVS) priklausančių šalių rinkų.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtins Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotų galimai rusiškų jungiamųjų detalių patikrinimo išvadas. Tyrimą, kurio išvados bus tvirtinamos uždarame posėdyje, anksčiau planuota baigti iki kovo, tačiau vasario pabaigoje jis buvo pratęstas iki balandžio 19 dienos.

Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. „Aš tikiu, kad su šia kadencija šios sudėties Seime ir Vyriausybėje nebus priimti jokie sprendimai. Viskas bus atidėta naujai valdančiajai daugumai“, – Žinių radijui penktadienį sakė A. Mazuronis.

Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ planuojant Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą, BNS pateikia pagrindinius faktus apie dar 19-ojo amžiaus pabaigoje įkurtą Vokietijos koncerną, kuris taptų vienu didžiausių investuotojų šalies istorijoje bei didžiausiu gynybos pramonės investuotoju.  Tarp akcininkų – JAV investicijų fondai ir bankai, „Societe Generale“ Vokietijos mieste Diuseldorfe įsikūrusi „Rheinmetall AG“– pagrindinė „Rheinmetall“ grupės bendrovė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos vadovė įspėja, kad dėl padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pabrangusio maitinimo  mokyklose  nebeįperka vis daugiau tėvų.

Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. „Galiu patvirtinti, kad „Orlen Lietuva“ atlygino žalą. Šiandien (ketvirtadienį – BNS) sumokėta, padaryti pavedimai gera valia, anksčiau numatyto termino. Bendrai yra sumokėta kiek daugiau nei 150 tūkst. eurų“, – BNS ketvirtadienį teigė bendrovės atstovė Kristina Gendvilė.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“, ketinančios perimti Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą, savininkas Arvydas Avulis sako esantis pasiruošęs derėtis dėl projekto koncesijos sutarties pakeitimų. Tačiau verslininkas pabrėžia, kad tokiu atveju derybas teks pradėti nuo nulio.   „Manau, kad jeigu tos derybos vyks, tai tą, ką buvo savivaldybė išsiderėjusi, reikės pradėti viską iš naujo.

Penktadienį šalia Vyriausybės pastato Vilniuje vyks maitinimo verslo atstovų protesto akcija, kurioje politikų bus reikalaujama grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės, protestą inicijavo smulkusis maitinimo verslas, kuriam ypač sunku išsilaikyti nuo šių metų grąžinus standartinį 21 proc. PVM tarifą.

Išsvajoto automobilio, būsto ar kito brangesnio daikto įsigijimas neretai gali tapti rimtu galvos skausmu. Teisės specialistai perspėja gyventojus nedaryti klaidų – nežinodami, kokius dokumentus pasirašote, vėliau minsite teismų slenksčius, bandydami atgauti savo sutaupytus pinigus. Įsigydami vieną ar kitą pirkinį, gyventojai tikisi gauti ir papildomų garantijų. Pavyzdžiui, kad perkamas daiktas ar prekė bus kokybiška, o sumokėtas avansas ar rankpinigiai nebus prarasti.

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo vykdant Europos Sąjungos (ES) finansuojamus projektus devyniems asmenims Kaune pareikšti įtarimai, du iš jų suimti, ketvirtadienį pranešė portalas „Lrytas.lt“. Jo duomenimis, Panemunėje Kaune esančios bendrovės, kurios patalpose šią savaitę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas, atstovai apgaule galėjo įgyti apie 4 mln. eurų.

Žvyrkeliams asfaltuoti vyriausybė kitiems metams numatė 1 milijoną eurų. Už tokius pinigus iš 1300 kilometrų dabartinių žvyrkelių tinklo galima bus išasfaltuoti vos 2 kilometrus. Šiais metais žvyrkeliams asfaltuoti nėra skirta nė cento, mat kažkiek pernai neužbaigtų asfaltuoti žvyrkelių bus baigiami už pernai skirtus 8 milijonus.

Nemaža dalis gyventojų ketina atostogauti Lietuvoje. O apsistoti žmonės šiemet gali jau ne tik įprastose kaimo turizmo sodybose, bet ir keliautojų nameliuose. Už juos gyventojai mokės tiek, kiek patys norės. Tačiau po nakvynės turės juos sutvarkyti ir paruošti kitų gyventojų atvykimui. Viešosios įstaigos „Keliautųjų nameliai“ direktorė Karolina Želvė dar pernai portalui tv3.lt papasakojo apie idėją Lietuvoje įrengti namelius, kuriuose galėtų apsistoti keliautojai ir žygeiviai.

„Google“ atleido 28 darbuotojus, dalyvavusius protestuose dėl technologijų bendrovės debesijos sutarties su Izraelio vyriausybe, teigiama bendrovės ir protestuotojų pareiškimuose. Darbuotojai Kalifornijoje ir Niujorke esančiuose bendrovės biuruose surengė sėdimąsias akcijas dėl „Google“ 1,2 mlrd. dolerių (1,13 mlrd. eurų) vertės sutarties teikti Izraelio kariuomenei pritaikytas priemones. Jie buvo atleisti trečiadienio vakarą. Policija kiek anksčiau sulaikė devynis žmones.

Įkandin kitų komercinių bankų kai kurių paslaugų kainas klientams didina ir „Luminor“. Ketvirtadienį bankas išsiuntė laiškus klientams, kuriuose informuojama apie jų laukiančius pokyčius. „Sveiki! Pranešame, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. keisime kelis Kainyno privatiems klientams punktus. Pakeitimai bus taikomi tik klientams, turintiems „Visa Debit“ korteles“, – rašoma banko laiške. Jame klientai supažindinami su numatytais pakeitimais.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Toks nuostatų pakeitimas leistų šiems gamintojams pradėti projektų vystymą dar negavus statybų leidimų. Leidimus projektų vystytojai turėtų gauti iki statybų pabaigos. Po svarstymo už projektą balsavo 108, susilaikė 0, prieš balsavo 1 parlamentaras.

Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.  Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, protestą inicijuoja smulkusis maitinimo verslas. Pasak jos, anksčiau planuota piketą rengti po parlamento rinkimų, tačiau šis verslas iki tol gali nebeišsilaikyti.

2024 m. balandžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl draudimo bendrovės teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dalį išmokėtos sumos, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, rašoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešime žiniasklaidai.  Šioje byloje draudimo bendrovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš draudėjo 3652,69 Eur draudimo išmoką.

„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas Želnys, susilaukęs žurnalistų klausimų, visus pinigus savivaldybei jau spėjo grąžinti. Visgi daugiausiai dėmesio susilaukė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai, už degalus mokėję dešimtimis skirtingų banko kortelių.