Galvos skausmas dėl šilumos

Pakilus dujų kainoms, ruošdamiesi žiemai dalis privačių namų savininkų metėsi prie malkų. Bet ir malkų pardavėjai nesnaudžia — šiemet prašo kone dvigubai daugiau nei pernai.

Norėdami sutaupyti žmonės sugalvoja įvairių išeičių: susimažina šildomą gyvenamąjį plotą, kraustosi pas giminaičius ar išnuomavę savus būstus žiemoti išvažiuoja į šiltus kraštus.

Žmonės ieško pigesnio kuro

Apsirūpinusieji malkomis žiemai džiaugsmu netrykšta — dažnas už miškovežį su priekaba paklojo apie 5 tūkstančius litų. Tokio kiekio užtenka vidutinės šiluminės varžos 200 kvadratinių metrų ploto namą šildyti šaltuoju sezonu ir turėti karšto vandens visus metus.

Žmonės ieško ir pigesnių būdų būstui šildyti.

Ginkūnuose gyvenanti Rūta namą šią žiemą šildys pjuvenomis, nes taip būsią pigiau nei dujomis.

Moteris paskaičiavo, kad šildyti namą dujomis jai atseitų maždaug 800 — 1000 litų per mėnesį, o jeigu bus šaltesnė žiema — ir daugiau. Šildantis pjuvenomis mėnesiui užteks 300 — 400 litų.

Pasak Rūtos, jos kaimynai, ypač pensininkai, šiuo metu sprendžia, kokiu kuru pakeisti iki šiol šildymui naudotas dujas.

Vieni ieško durpių briketų. Paaiškėjo, kad ir jų kaina kilstelėjo, lyginant su pernai metais.

Kiti pasirinko šildytis akmens anglimi, kuri taip pat nežymiai brango.

Kai kurie žmonės svarstė galimybę šildytis elektra, bet paskaičiavę įsitikino, kad nieko nesutaupys.

„Vieni pažįstami sumanė šildytis medžių drožlėmis, smulkintomis šakomis, bet tam reikia specialaus pečiaus. O pabandžius drožlėmis kūrenti pjuvenoms skirtą pečių, šis vos nesprogo “,— pasakojo pašnekovė.

Susimažino gyvenamąjį plotą

Šiauliečiai Kurauskai, gyvenantys Medelyne, nepuolė ieškoti alternatyvos brangstančioms dujoms, nes surado kitą būdą taupyti.

Šeima žiemai kelsis gyventi į du kambarius pusrūsyje, o viso likusio trijų aukštų namo nešildys — išleis vandenį iš radiatorių.

Pasak Evaldo, žiemą nešildomose patalpose temperatūra nukrenta iki neigiamos — namas įšąla, bet nėra jokių neigiamų padarinių, nepelija sienos, nesiveisia grybelis. To neįmanoma išvengti, jei patalpos šildomos minimaliai ir nereguliariai. Esą temperatūros kaita namui yra kur kas pragaištingesnė, nei jo užkonservavimas žiemai.

Pernai išbandytu taupymo būdu šeima liko patenkinta, todėl tą patį darys ir šiemet.

Anksčiau namą šildė malkomis, tačiau Kurauskai atsisakė šio, jų nuomone, nepatogaus šildymo būdo.

Pečių reikėdavo pakurti prieš išeinant į darbą ir grįžus iš jo, nepavykdavo išvengti „dūmijimo“, reikdavo semti pelenus, daug laiko ir jėgų atimdavo malkų atsargų ruošimas žiemai.

„Reikia didelės malkinės, nes kūrenimui geriausios sausos malkos, o tokios būna tik pernykštės, šiemetinės malkos — žalios ir nekaitrios“,— sakė Evaldas.

„Mūsų namas per žiemą visą miškelį sunaikina“,— sako Evaldas.

„Be to, šildymas malkomis yra tik 20 procentų pigesnis nei dujomis, neskaičiuojant darbo. Jei pridėsi savo paties darbo ir laiko sąnaudas, išeis tas pats“,— įsitikinęs E. Kurauskas. — Nebent namas būtų ypač didelės šiluminės varžos, tada šildymas malkomis — efektyvus.“

Žiemą — į šiltus kraštus

Jeigu dujos ir toliau brangs, išradingi pašnekovai siūlo žiemą važiuoti gyventi į šiltus kraštus.

Kurauskai pažįsta vilniečių šeimas, kurios, išnuomojusios savo butus, žiemai išsikrausto į Indiją, o vasarą vėl grįžta į Lietuvą. Su šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis dirbti galima bet kuriame pasaulio taške.

„Užtenka 400 litų pajamų per mėnesį, kad Indijoje galėtum gyventi kaip ponas“,— neslėpė Evaldas.

Indijoje vidutinis atlyginimas yra tik 100 litų, o viename didžiausių pasaulio miestų Mumbajuje — 400 litų.

Žiemą Indijoje būna apie 30 laipsnių karščio, kurį lietuviai lengvai pakelia.

„Goa valstija Indijoje pritaikyta europiečiams ten — lyg laisva ekonominė zona gyvenimui žiemą“,— tvirtino pašnekovas.

Trys kartos po vienu stogu

Gumbinės gatvėje rekonstruotame nuosavame name gyvenanti ponia Nijolė artėjančios žiemos šalčių nebijo, nes jau apsirūpino pabrangusiomis malkomis. Mėnesį šildytis kainuos apie 600 litų — auksarankis Nijolės vyras labai gerai apšiltino namą.

Norėdami sutaupyti, malkas pirko 3 metrų rąsteliais, patys pjaustė, skaldė, džiovino.

„Anksčiau šildėmės dujomis, bet mums per brangu,— sakė moteris.— Dujas palikome tik vandeniui pašildyti“.

Pašnekovė džiaugėsi prieš šešerius metus priimtu sprendimu iš daugiabučio pietiniame rajone keltis pas vyro mamą į nuosavą medinuką.

Darbšti šeima pasistatė priestatą, apšiltino ir savo, ir anytos namo galą. Dabar po tuo pačiu stogu glaudžiasi trys šeimos kartos, o bendras namo šildymas atseina maždaug tiek, kiek turėto dviejų kambarių buto.

Prie malkų — eilės

„Turim tik alksnį ir beržą. Kapotų malkų ir kaladžių kaina skiriasi. Beržo kaladžių kubas kainuoja 120 litų, bet labai didelės eilės — reikės laukti dvi savaites, o gal ir ilgiau“,— aiškino malkas parduodančios firmos vadybininkas.

Pašnekovo žodžiais, šiuo metu už malkas populiaresni baltarusiškų durpių briketai. Pirkėjams siūlomi šiaudų briketai, nors tokie pat kaitrūs kaip durpių, vartotojų pasitikėjimo nesulaukė.

„Šiaudų briketų dar nelabai kas žino,“ — sakė vadybininkas.


 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/galvos-skausmas-del-silumos-11251.html