Lietuva – kitų šalių fone

Legatum Prosperity Index – vienintelis pasaulyje reitingas, visapusiškai vertinantis šalies turtą ir gerovę. Jis nustato faktinį šalies gerovės ir subjektyvų žmonių pasitenkinimo gyvenimu bei vystymųsi lygį.

Pagal šalies klestėjimo rodiklius sukurtas reitingas remiasi gerovės veiksniais, kurie padeda valdyti ekonomikos šalies augimą ir ilgainiui paversti piliečius laimingais žmonėmis.

Klestėjimo reitinge iš viso užfiksuota 110 šalių, kuriose gyvena 90% viso pasaulio gyventojų. Kiekviena šalis reitinge įvertinta pagal ekonominius, verslo galimybių, valdymo, švietimo, sveikatos, saugumo ir asmeninės laisvės parametrus. Pagal visų parametrų vidurkį Lietuva šiame reitinge užima 49 vietą.

Balsas.lt siūlo skaitytojų dėmesiui įvertinti Lietuvos padėtį pasauliniu mastu. Kaip plačioji pasaulio visuomenė ją mato iš šalies?

Lietuvos ekonomika – 76 vieta pasaulio reitinge

Lietuvos ekonomika sparčiai auga, tačiau jos piliečiai yra itin pesimistiškai nusiteikę dėl darbo galimybių ir būsimų ekonominių sąlygų.

2008 metais vidutinis infliacijos lygis Lietuvoje siekė 11%.Labai daug žmonių negali sau leisti nusipirkti pakankamai maisto ir apsirūpinti pastoge. Vos daugiau nei trečdalis 2009 atlikto tyrimo respondentų išreiškė savo pasitenkinimą gyvenimo sąlygomis ir standartais Lietuvoje. Pagal šį parametrą Lietuva atsidūrė silpniausių šalių dešimtuke.

Nuo 2004 iki 2008 metų BVP augimas buvo labai spartus, vidutiniškai po 7,6% kasmet. Tačiau greitas ekonominis augimas nebuvo įvertintas teigiamai: tik 4% žmonių tikėjo, kad Lietuvoje yra pakankamai darbo vietų, o daugelis manė, kad ekonominės sąlygos blogėja.

Lietuvoje yra didelis vidutinio fizinio kapitalo dydis, kuriuo gali naudotis darbuotojai. Aukštųjų technologijų eksportas sudaro 11% viso eksporto, o pagal tiesioginių užsienio investicijų kiekio parametrus Lietuva lenkia daugelį šalių tarptautiniu mastu.

Lietuvos bankų sektorius pakankamai nestabilus, 5% žmonių nevykdo savo įsipareigojimų jiems dėl paskolų. Visuomenė yra pernelyg pesimistiška – mažiau nei trečdalis žmonių išreiškė pasitikėjimą šalies finansinėmis įstaigomis.

Verslas ir galimybės – 39 vieta reitinge

Nepaisant gerai išvystytos ryšių infrastruktūros, lietuviai netiki, kad jų šalyje yra pakankamai galimybių verslui plėtoti.

Novatoriška veikla Lietuvoje taip pat ribota. Bendras investicijų į tyrimus ir plėtrą vidurkis mažas. Šalies prekių eksporto į informacinių technologijų bei komunikacijų sektorių proporcija Lietuvą išlaiko maždaug pasaulio šalių reitingo viduryje.

Komunikacijų infrastruktūra Lietuvoje gerai išvystyta. Ji skatina verslininkus imtis veiklos, ypač tos, kuri siejama su interneto ryšio pralaidumu ir saugumu. Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal turimų mobiliųjų telefonų skaičių.

Be to, verslo pradžiai Lietuvoje reikia labai mažai investicijų,bet subjektyvūs verslo aplinkos vertinimai neigiami:tik šeši iš dešimties žmonių tiki, kad miestas, kuriame jie gyvena, gera vieta naujam verslui pradėti.

Ekonominė plėtra Lietuvoje yra sąlyginai egalitarinė tarp skirtingų socialinių-ekonominių grupių. Tačiau tik trys lietuviai iš dešimties tiki, kad sunkus ir sąžiningas darbas užtikrina jiems sėkmę. Tai įrodo, kad požiūris apie socialinį mobilumą šalyje yra labai pesimistiškas.

Valdymas – 45 vieta

Lietuvoje yra veiksminga ir gerai sureguliuota demokratinė politinė sistema, tačiau vyriausybė labai nepopuliari tarp žmonių. Biurokratija čia gana veiksminga ir užtikrina, kad politikai neįgautų per didelės įtakos, bet yra didelė konkurencija tarp įstatymų vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų.

Tik ketvirtadalis žmonių pritaria šalies politikai ir tik šeštadalis Lietuvos gyventojų palaiko šalies pastangas sprendžiant skurdo problemą. Daugelis žmonių mano, kad korupcija yra paplitusi tiek valdžioje, tiek versle. 67% žmonių išreiškė pasitikėjimą Lietuvos ginkluotomis pajėgomis ir tik 27% pasitiki teismine sistema.
 

Tačiau teisinės normos Lietuvoje išlieka stiprios. Prekybos sektoriaus reguliavimas šalyje yra labai veiksmingas. Mažiau pusės žmonių tiki, kad rinkimai Lietuvoje vyksta sąžiningai ir tik 11% jaučiasi galintys pasiskųsti ar išreikšti savo susirūpinimą valstybės pareigūnams. Šie rodikliai rodo, kad lietuviai nėra linkę visapusiškai dalyvauti savo šalies politinėje sistemoje.

Švietimas – 35 vieta

Lietuvos mokyklos paruošia gerai išsilavinusią darbo jėgą, tačiau tik nedaugelis žmonių yra patenkinti šalies švietimo sistema.

Kalbant apie pradinį ir aukštąjį išsilavinimą, šalyje įsigalėjusi lyčių lygybė. Be to, trylikai mokinių čia tenka po vieną mokytoją. Tačiau lietuviai nėra patenkinti savo šalies švietimo sistema: tik 53% žmonių yra patenkinti vietos švietimo įstaigomis ir tik 44% mano, kad jų vaikai turi pakankamai galimybių mokytis ir vystytis. Šios tendencijos nustatytos pagal subjektyvius parametrus.

Tačiau objektyvūs tyrimai rodo, kad švietimo sistema Lietuvoje kuria aukšto lygio turtingą žmogišką kapitalą. Statistinis Lietuvos darbuotojas vidutiniškai yra įgijęs 1,5 metų aukštąjį išsilavinimą.

Sveikata – 38 vieta

Lietuvos sveikatos apsaugos sistema yra pakankamai gera, tačiau daugelis piliečių nesijaučia sveikai.

Kūdikių mirtingumas Lietuvoje yra nedidelis – 0,7 % ir tik 5% šalies gyventojų yra nusilpę dėl blogos mitybos. Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje – 63 metai, kas yra pakankamai daug.

Paėmus pasauliniu mastu, sveikatos priežiūros infrastruktūra Lietuvoje yra tikrai gera. Metinės išlaidos sveikatai Lietuvoje siekia 1000 dolerių (apie 2,4tūkst. Litų) vienam gyventojui. Daugiau nei 95% vaikų aprūpinami skiepais nuo infekcinių ligų ir tymų.

Svarbu pabrėžti, kad tuberkuliozės išplitimas šalyje gana didelis, o pasitenkinimas vandens kokybe mažas.

Subjektyvus visuomenės sveikatos vertinimas yra neigiamas:pagal 2009 metų tyrimo duomenis tik du trečdaliai žmonių patenkinti savo sveikata ir beveik trečdalis skundėsi, kad turi sveikatos problemų.

Apklausa parodė, kad trečdalis respondentų nuolat jaučia stresą bei įtampą dienos metu ir tik šeši ir dešimties gerai pailsi.

Deja, duomenys apie prieigą prie sanitarinių įrenginių buvo neprieinami.

Saugumas ir apsauga – 35 vieta

Lietuvos nacionaliniam saugumui nėra didelės grėsmės, tačiau piliečiai jaučiasi nesaugūs.

Lietuvos visuomenė yra stabili ir gerai integruota:šalies viduje yra nedaug pabėgėlių ir priverstinių persikėlėlių, todėl čia susiduriama su minimaliomis problemomis, kylančiomis dėl nepasitenkinimų visuomenės grupėse.

2008 metų ataskaitos duomenimis, Vyriausybė nevykdo politinio smurto prieš politinius disidentus, taip pat neužfiksuota etninio ar pilietinio smurto atvejų. Nepaisant to, daugelis bijo išreikšti savo politines pažiūras atvirai.

Demografinio spaudimo problemų Lietuvoje kyla nedaug, nors yra nedidelių sunkumų ir ginčų dėl nuosavybės ar žemės užimtumo, prieigos prie transporto rinkos, religinių ir istorinių vietų tvarkymo ar aplinkai keliamų pavojų.

Nusikalstamumas nekelia rimto pavojaus asmens saugumui. Remiantis 2009 metų tyrimu, 5% respondentų buvo užpulti per praėjusius 12 mėnesių ir 12% tapo vagysčių aukomis.

Nepaisant palyginti mažo nusikalstamumo lygio, mažiau nei trečdalis žmonių jaučiasi saugūs vieni eidami gatve naktį.

Asmeninė laisvė – 70 vieta

Nepaisant aukšto pilietinės laisvės lygio, tik mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo asmenine laisve.

Lietuvoje žodžio, įsitikinimų, asociacijų ir organizacijų, asmens savarankiškumo laisvės nėra stipriai ribojamos, tačiau didesnė dalis gyventojų nėra patenkinti savo pasirinkimo laisve.

Įdomus lietuvių požiūris į pašaliečių situaciją šalyje: 62% gyventojų mano, kad jų mieste yra svetinga aplinka rasinės ir etninės mažumos atstovams ir 51% tiki, kad jų šalis yra gera vieta emigrantams.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/lietuva-kitu-saliu-fone-1457.html