Problemas spręs uždarydami mokyklas

 Palengva ruošiamasi mokyklų tinklo pertvarkai, kuriai įsibėgėjus Panevėžyje po poros metų būtų uždarytos kelios mokyklos.

Katastrofiškai mažėjant moksleivių, Panevėžyje būtų galima uždaryti penkias ar net šešias mokyklas. To daryti kol kas neskubama, tačiau patvirtinta darbo grupė, kuriai vadovauja Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė, jau intensyviai ruošia 2012–2015 metų mokyklų tinklo pertvarką.

Darbo grupės vadovė įsitikinusi: švietimo įstaigų pertvarka būtina, nes miesto mokyklos per metus netenka kone tūkstančio moksleivių. Koks bus tikslus tos pertvarkos planas, paaiškės beveik po mėnesio, kai su pertvarkos planais susipažins ir juos palaimins panevėžiečiai.

Gandai apie „buldozerį“ – nepagrįsti?

Miesto Savivaldybėje jau įvyko keli darbo grupės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano projekto pagrindinėms nuostatoms parengti pasitarimai. Juose buvo pateikta dabartinės situacijos analizė ir problemos, galimi sprendimo būdai.

Darbo grupės vadovė J. Gaidžiūnaitė „Panevėžio balsui“ aiškino, kad mokyklų pertvarka būtina ne tik todėl, kad reikia įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijos nutarimus.

„Mieste demografinė situacija negerėja – vaikų mažėja, kartu mažėja ir pedagogų darbo krūviai, o ir švietimui skirtos lėšos naudojamos neracionaliai, – dėstė J. Gaidžiūnaitė. – Problemos opios ir tas bėdas būtina spręsti, nes laikui bėgant Savivaldybei tektų išlaikyti pustuštes mokyklas.“

Administracijos direktorės pavaduotoja paneigė po miestą sklandančius gandus, esą mokyklų tinklo pertvarka bus vykdoma buldozerio principu.

„Nesąmonė! – pasipiktino J. Gaidžiūnaitė tokiomis kalbomis. – Darbo grupę, kuri ruošia mokyklų tinklo pertvarkos planą, sudaro 21 asmuo. Tai ir mokyklų vadovai, Savivaldybės darbuotojai, politikai, švietimo profsąjungos atstovai... Stengiamės darbo grupę sudaryti įvairiapusę, kad švietimo įstaigų sistemos pertvarka būtų parengta tinkamai, o ne atmestinai ir skubotai.“

„Kita vertus, manau, nė vienos mokyklos vadovui nėra malonu sužinoti, kad po kelerių metų mokykla bus sujungta su kita, – sutinka valdininkė. – Situacija nėra džiuginanti, bet imtis nepopuliarių veiksmų būtina.“

Iš dviejų darys vieną

Pasiteiravus, kokie darbo grupės siūlymai ir kokių mokyklų mieste gali ateityje nelikti, J. Gaidžiūnaitė pirmiausia informavo, jog, įteisinus pertvarką, ji pradėtų veikti jau nuo kitų mokslo metų – t. y. 2013-aisiais.

„Planuojama sujungti dvi pagrindines mokyklas – Mykolo Karkos ir „Verdenės“. Sujungus jas, matyt tuščias liktų „Verdenės“ pastatas, nes Mykolo Karkos mokykla renovuota. Po to tikriausiai būtų jungiamos dar dvi pagrindinės mokyklos. Tai būtų „Aušros“ ir Senvagės, o vėliau preliminariuose planuose numatyta sujungti „Nevėžio“ ir „Vyturio“ mokyklas“, – vardijo ji.

„Tačiau nemanykite, kad tos mokyklos taip ir būtų sujungtos, kaip sakoma, buldozerio principu, – skubėjo pridurti J. Gaidžiūnaitė. – Prieš tai stebėtume mokyklas: kaip jose mažėja moksleivių skaičius, kokie tų mokyklų moksleivių krepšeliai... Kiekvieną žingsnį būtina apsvarstyti, kad nebūtų padaryta klaida.“

Palies ir mokyklą-„išlaikytinę“

J. Gaidžiūnaitė teigė, kad pertvarka turėtų paliesti ir vienintelę mieste veikiančią Pradinę mokyklą. „Ketinama šią mokyklą palaipsniui panaikinti, – atskleidė planus Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja. – Iš pradžių joje nebebus komplektuojamos pirmos klasės. Pamažu, mažėjant mokinių ir klasių skaičiui, ji būtų uždaryta.“

Laukti ketverių metų netektų, nes, anot darbo grupės vadovės, būtų neracionalu išlaikyti mokyklą, kurioje mokosi keliasdešimt mokinių.

„Galutinis sprendimas dėl šios mokyklos nėra priimtas, – pabrėžia J. Gaidžiūnaitė, – bet didžiųjų mokyklų vadovai siūlo tokį variantą – uždaryti. Ir tai nieko keista, nes Pradinė mokykla išlaikoma kitų mokyklų sąskaita.“

Pertvarka niekas nesidžiaugia

Paprašyta paaiškinti, kaip į mokyklų tinklo pertvarką reaguoja mieste veikiančių švietimo įstaigų vadovai, mokyklų bendruomenės, moksleivių tėvai, J. Gaidžiūnaitė pripažino: atsiliepimai nėra patys geriausi. „Tačiau, kaip jau sakiau, pertvarka būtina“, – priminė valdininkė.

„Kaip galima išlaikyti mokyklą, kurioje katastrofiškai mažėja moksleivių? – klausia J. Gaidžiūnaitė. – Sovietmečiu buvo kitaip: kiekviena mokykla turėjo apie 1 200 moksleivių. O dabar jeigu mokyklą lanko 400 vaikų, tai labai gerai.“

Pasak darbo grupės vadovės, statistika rodo, kad per metus mieste sumažėja apie 915 vaikų, o tai 47 klasės. „Skaičiai šokiruojami“, – baisėjosi J. Gaidžiūnaitė, bet pripažino, jog ir Švietimo ir mokslo ministerija turėtų peržiūrėti moksleivių krepšelio apskaičiavimo metodiką.

Pasak J. Gaidžiūnaitės, baimintis iš anksto dėl gresiančios mokyklų tinklo pertvarkos nevertėtų. „Pati pertvarkos sistema miesto politikų bus patvirtinta šių metų pabaigoje arba 2013-ųjų pradžioje. Ją įgyvendinti reikės iki 2015 metų. Toliau teks galvoti apie pertvarkos tęstinumą iki 2020 metų. Todėl jau dabar skelbiamas viešas konkursas strateginio plano iki 2020 metų galimybių studijai parengti“, – Savivaldybės administracijos direktorė ramino, kad mokyklos tinklo pertvarkos bijoti nereikia, nes pertvarkos šalininkams pirmiausia rūpi vaikų gerovė.

Galimas kitoks planas?

Kitaip apie švietimo įstaigų tinklo pertvarką mano miesto Tarybos narė Švietimo, mokslo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Zita Kukuraitienė. Politikė miesto Savivaldybės tinklaraštyje parašė:

„Jau kuris laikas švietimą kuruojančios damos – Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė ir vicemerė Regina Eitmonė – demonstruoja išmintį: vienintelis kelias užlopyti praskolintą biudžetą – uždaryti kelias mokyklas. Joms nereikia nei ekonominio pagrindimo, nei noro ieškoti kitų galimybių surasti trūkstamas lėšas. Beje, niekas ir nesuskaičiavo, ar tikrai uždarius kelias mokyklas bus išspręstos svarbiausios miesto problemos. Esu įsitikinusi, kad jų ne sumažės, o padaugės. Pirmiausia padaugės mieste bedarbių, nors ir taip jų jau per 11 procentų.

Mokyklų tinklo pertvarkos darbo grupėje dirbantys politikai, profsąjungų atstovai, aiškiai pasisakantys už kitus pertvarkos būdus, liko neišgirsti. Didžioji dalis švietimo bendruomenių, apsvarsčiusios Švietimo skyriaus specialistų parengtas gaires ir variantus, pasisakė už tai, kad visos mokyklos išliktų, kad kiekviename mikrorajone būtų progimnazija, pagrindinė mokykla ir gimnazija. Deja, šio varianto darbo grupė neaptarinėjo.

Ponių stumiamas buldozeris išriedėjo. Vis dėlto gal yra bent kelios protingos galvos, suvokiančios, kad sugriauti mokyklą yra pakankamai lengva, tačiau ją pastatyti – gerokai sunkesnė užduotis. Juolab kad turime pavyzdžių. Pilėnų mikrorajonas taip ir liko su būsimos mokyklos griaučiais... Tad ar ne protingiau suremti pečius, pamiklinti protus ir išlaikyti esamą švietimo tinklą su tam tikromis korekcijomis, užsibrėžiant tikslą turėti mažas, patrauklias mokyklas. Juk pasiekti gerų rezultatų bei sukurti jaukią ir draugišką aplinką žymiau paprasčiau kompaktiškoje mokykloje.“

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/problemas-spres-uzdarydami-mokyklas-21488.html