Kauno biudžetas susitraukė 48 mln. litų

Ilgokai miesto tarybos posėdyje ketvirtadienį užsitęsęs 2012 metų Kauno miesto savivaldybės biudžeto projekto svarstymas tarp tarybos narių netgi pažėrė vienas kitą įžeidžiančių žodžių, kurių ne visus cituoti galima. Tačiau galop prieita prie taikaus sutarimo, ir 24 politikams balsavus už, 9 - susilaikius bei vienam paprieštaravus, biudžeto pajamų planas (maždaug 48 mln. Lt mažesnis nei pernai) buvo priimtas.

Ne vienus metus savivaldybės tarybos Biudžeto ir finansų komitetui vadovaujanti konservatorė Edita Gudišauskienė teigė, jog biudžeto formavimas buvo sudėtingas dėl to, kad pačioje savivaldybėje būta tam tikrų personalijų pasikeitimų. Be to, per vėlai sužinota apie Seime priimtus sprendimus, susijusius su savivaldybių biudžetų formavimu. Todėl reikėjo apie 60 mln. Lt (veik dešimtadaliu) sumažinti pradinę planuojamo biudžeto pajamų sumą. Tai reiškia, kad ir asignavimus tokiu pačiu santykiu teko mažinti.

ELTA primena, jog šiemet Kauno savivaldybė įvairioms reikmėms susiplanavo turėti 682,1 mln.. Lt pajamų, tačiau būsimi asignavimai, kaip numatyta, pajamas viršys 53,5 mln. Lt.

"Vieningo Kauno" nepartinės organizacijos atstovė Irena Matijošaitienė siūlė subalansuoti biudžetą, "netempti skolų ant mūsų vaikų ir anūkų, kurie ir taip iš Lietuvos emigruoja". Ragino veržtis diržus, laikinai nefinansuoti kai kurių sporto, kultūros projektų.

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Kairys pasisakė už tai, kad nebūtų mažinamas finansavimas kultūrai. Partijos "Jaunoji Lietuva" deleguotas Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius sake, kad gimstamumo skatinimo fondas būtų didžiausia investicija.

O konservatorius Vytas Bansevičius atkreipė dėmesį į sumažėjusias iki minimumo (kai kur - iki nulio) investicijas miesto aplinkos tvarkymui, kultūrai. Jo įsitikinimu, tokiu atveju prasmės netenka šūkis "atgręžkime Kauną į upes". Ir netgi perspėjo kolegas: "jei neskiriam bažnyčioms, neskirkim ir profesionaliam sportui, kas ir Savivaldos įstatyme nenumatyta. Nes visi sportuosim, bet utėlės kauniečius užės".

Kitas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Kauno miesto taryboje narys Vygantas Gudėnas priminė, jog praėjusiais metais Kaune įsisavintos ne visos miestui skirtos Europos Sąjungos lėšos. Kaip pavyzdį nurodė taip ir neišvalytą Nemuno kanalą prie salos, kurioje iškilo "Žalgirio" arena. Dar išreikšdamas abejonę, ar tik neprireiks grąžinti atgal tuo tikslu skirtų lėšų ES.

Išvengti "kapstymosi po praeitį" nepavyko, nes valdantieji į kaltinimus dėl "apkarpytų" asignavimų atsakė analizuodami, kokios prielaidos biudžeto formavimui buvo sudarytos 2011-aisiais, kai nuo naujai išrinktos miesto tarybos kadencijos pradžios prie Kauno vairo pusmetį stovėjo kitas politikų junginys.

Miesto meras Andrius Kupčinskas priminė, kiek neplanuotų milijonų miestui teko skolintis dėl arenos Nemuno saloje statybos."Praėjusią kadenciją laimėjome 2 arbitražo ginčus ir būtų sutaupyta biudžetui daugiau kaip 13 milijonų litų. Nesuprantama, kodėl nuspręsta 8 milijonus papildomai skirti arenai. Nežinia, kuo vadovaujantis buvo atsisakyta biudžetą papildyti 8-9 milijonais dividendų iš įmonių. Suskaičiuokit, kiek turėtume šiemet papildomai ir kultūrai, ir miesto ūkiui, ir kitoms reikmėms", - apeliavo į buvusius valdančiuosius miesto meras.

Kad šiemet biudžeto lėšas savivaldybė nusiteikusi naudoti atsakingiau, užfiksuota ir ketvirtadienį priimtu tarybos sprendimu. Juo numatoma įpareigoti asignavimų valdytojus taupiai ir pagal nustatytą paskirtį naudoti biudžeto asignavimus, tai, kas bus sutaupoma, pirmiausia skirti skoloms sumokėti, neprisiimti įsipareigojimų ir nesudaryti sutarčių darbams atlikti, prekėms ir paslaugoms pirkti, kol nėra patvirtintas jų finansavimo šaltinis.

2011-aisiais buvusio 48 mln. Lt didesnio biudžeto pajamų plano įvykdymui Kauno savivaldybė metų gale pritrūko per 40 mln. Lt, - primena ELTA.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/kauno-biudzetas-susitrauke-48-mln-litu-21493.html