Kas galėtų nutikti šiemet, arba 17 priežasčių, dėl kurių vertėtų sunerimti

Ką mums žada antroji 2012 metų pusė?

Ar bus dar blogiau, kaip yra dabar? Labai gaila, bet kiekvieną dieną vis daugiau požymių tą pranašauja.

Reikia pripažinti, kad antroji 2012 metų pusė kelia didelį nerimą. Istoriniu požiūriu žymiai didesnė tikimybė, kad finansinė krizė prasidės rudenį, o ne kuriuo nors kitu metų laiku. Jūs tik pagalvokite: akcijų rinka 1929 metais žlugo rudenį.

„Juodasis pirmadienis“ pasitaikė 1987 metų spalio 19 dieną. 2008 metų finansinė krizė prasidėjo rudenį. Tiesiog atsiranda nuojauta, kad ruduo kažkaip pabudina visa, kad gali atsitikti blogiausia finansų rinkose. Žinoma, vertybinių popierių rinka nežlunga kiekvienais metais. Todėl galima paklausti, ar yra kokių nors ypatingų priežasčių, kurios verstų mus būti ypatingai budriais, turint galvoje, kas mūsų laukia šiais metais. Atsakymas: taip.

„Idealaus škvalo“ dedamosios lėtai sueina į vieną tašką, o per kitus šių metų mėnesius mes tikrai galime pajusti kitą ekonomikos griūties smūginę bangą. Liūdna, bet mes nė iš tolo nepriartėjome prie paskutiniosios recesijos padarinių likvidavimo, o kita krizė gali pasirodyti esanti dar skaudesnė.

Žemiau pateikiama 17 argumentų, dėl ko turime labai susirūpinti antrąjį 2012 metų pusmetį.

1. Istorinės tendencijos

Paskutiniajame savo moksliniame darbe Luke Leuvenas ir Fabianas Valencia atkreipė dėmesį, kad dažniausiai bankų krizė prasideda rugsėjį.

O kuo „nudžiugins“ mus šis rugsėjis?

2. „JP Morgan“

Pamenate, kaip gegužę „JP Morgan“ paskelbė, kad nurašys 2 milijardus JAV dolerių nuostolių po nesėkmingos prekybos kai kuriais derivatyvais (išvestinėmis kredito priemonėmis)? Tai štai, „The New York Times“ praneša, kad reali nuostolių suma gali siekti 9 milijardus dolerių, tačiau tikslaus skaičiaus niekas nežino. Ar vieną gražią dieną bankui neprireiks valstybinės paramos priemonių? O jeigu taip, kaip tai atsilieps JAV finansų sistemai?

3. Derivatyvai

Birželio pabaigoje „Moody's“ sumažino 15 priešakinių planetos bankų kreditų reitingus. Rezultatas tas, kad kai kuriems iš jų reikia perduoti kaip užstatą milijardus dolerių derivatyvų rizikai papildomai apdrausti...

Kaip matosi iš „Citigroup“ atskaitomybės formos 10Q, parodančios padėtį pirmojo ketvirčio pabaigoje, dėl banko reitingo sumažinimo dviem punktais nuo A3 iki Baa2 galėjo prireikti skirti iki 500 JAV dolerių papildomam likvidumui ir reikalavimams finansuoti ryšium su prasidedančiais išvestinių sandorių kredito įvykiais ir reikalavimais įmokėti garantinę sumą (maržos reikalavimais) biržoje.

„Morgan Stanley“, kurio reitingą „Moody's“ sumažino nuo A2 iki Baa1, savo paskutinėje 10Q formoje nurodė, kad banko reitingo sumažinimas dviem punktais, ką padarė tiek „Moody's“, tiek ir „Standard and Poor's“, gali tapti pretekstu papildomiems reikalavimams įkaitinėms užtikrinimo priemonėms 6,8 mlrd. JAV dolerių sumai. Bankas neišskyrė potencialių reikalavimų savo adresu dėl papildomų užtikrinimo priemonių sutinkamai su scenarijumi, pagal kurį jo reitingą žemiau kritinio lygio su vienintele A raide sumažino tik „Moody's“.

Škotijos Karališkojo banko vertinimais dėl birželio 21 dieną paskelbto jo reitingo sumažinimo vienu punktu iki Baa1 jam, gal būt, teks skirti 9 mlrd. svarų sterlingų papildomoms užtikrinimo priemonėms, tačiau nepatikslina, kiek iš šių papildomų reikalavimų yra sąlygojami CDS rizikos maržos.

Išvestinių finansinių instrumentų pasaulinė rinka kai kur jau ima nebefunkcionuoti, o tam tikru metu tai jau gali virsti visiška katastrofa.

Nepamirškite, kad devyniems stambiausiems JAV bankams tenka virš 200 trilijonų dolerių pilnai neužtikrintų su derivatyvais susijusių įsipareigojimų. Kai šis burbulas galų gale susprogs, bandyti ką nors pakeisti bus per vėlu.

4. LEAP/E2020 perspėjimas

Analitinis centras LEAP/E2020 („Europos politinio prognozavimo laboratorija“, kurią įkūrė judėjimo „Naujieji europiečiai“ ideologas Frankas Bianceri; čia ir toliau - „mixednews.ru“ pastabos) paskelbė, kad šį rudenį prognozuoja „raudoną grėsmės lygį“. Jis teigia, kad antroji 2012 metų pusė pasaulio ekonomikos sistemai taps „perlenkimo tašku“...

2008 metų rudens šokas atrodys kaip nesmarki vasaros perkūnija lyginant su tuo, kas ištiks planetą po keleto mėnesių.

Iš esmės, tokios serijos sprogių ir fundamentalių veiksnių (ekonominių, finansinių, geopolitinių...) chronologinio sutapimo nebuvo nuo 2006 metų, tai yra, per visą LEAP/E2020 darbo, gilinantis į pasaulinės sisteminės krizės tematiką, laikotarpį. Todėl logiška, kad stengdamiesi savo kukliomis pajėgomis reguliariai publikuoti „krizinę orų prognozę“ mes turime pateikti savo skaitytojams „raudoną grėsmės lygį“ kadangi ateities įvykiai, kurie turi supurtyti pasaulinę sistemą šių metų rugsėjo ir spalio mėnesiais, priskirtini būtent šiai kategorijai.

5. Didėjantis pesimizmas

Neseniai atlikus vieną korporacijų vadovų apklausą paaiškėjo, kad pasaulio ekonomikos reikalų pagerėjimo per artimiausius 12 mėnesių tikisi tik 20 proc. vadovų, o 48 procentai mano, kad padėtis pablogės.

6. Ispanija

Šiuo metu Ispanijos finansų sistemoje viešpatauja tikras košmaras. Neseniai „Moody's“ sumažino Ispanijos skolos reitingą iki lygio, kuris tik vienu punktu didesnis už šiukšlinį, o birželio 18 dieną ta pati agentūra sumažino 28 Ispanijos bankų mokamųjų pajėgumų reitingus.

Kaip informavo JAV palydovinės ir kabelinės televizijos verslo naujienų kanalas „CNBC“, trumpalaikių skolinimųsi kaina Ispanijai dabar tris kartus didesnė, nei viso labo prieš mėnesį...

Neseniai vykusiame aukcione trumpalaikių skolinimųsi kaina Ispanijai bemaž patrigubėjo. Tai rodo šalies finansų padėties netvirtumą – šalis plėšosi, kovodama su recesija ir skolos krize, apėmusia jos bankus, kurių reitingas neseniai buvo sumažintas.

Už trijų mėnesių terminuotą vekselį mokamos palūkanos birželį sudarė 2,362 procento lyginant su 0,846 procento praeitą mėnesį. O palūkanos už šešių mėnesių vekselį išaugo nuo 1,737 procento gegužę iki 3,237 procento.

7. Italija

Padėtis Italijoje ir toliau blogėja, tad dauguma analitikų mano, kad šalis gali tapti dar vienu kritusiu domino kauliuku. Štai ką neseniai rašė „Businessweek“.

„Birželio 9 dieną pavykus susitarti, kad Europos Sąjunga skirs Ispanijai 125 milijardus dolerių bankinės sistemos rėmimo fondams į šią trečią pagal dydį euro zonos ekonomiką žiūrima kaip į dar vieną domino kauliuką, kuriam gresia kritimas. Italijos 10 metų valstybinių obligacijų pajamingumas birželio13 dieną pasiekė 6,2 procento lyginant su 4,8 procento kovo mėnesį. Bijodami, kad Italija nebepajėgs vykdyti savo įsipareigojimų, ir todėl stumdami aukštyn jos skolinimosi kainą, investuotojai dar labiau padidina tikimybę, kad šalis nebepajėgs vykdyti savo įsipareigojimų“.

Žurnale „Fortune“ neseniai pasirodęs straipsnis nušvietė kai kuriuos principinius dalykus, kurie giliai jaudina daugelį ekonomistų dėl Italijos ekonomikos likimo.

„Pagrindinės krintančios į akis grėsmės, kurios galėtų pastūmėti Italiją į dar vieno Europos domino kauliuko griūties kelią, yra šios: nepadengto šalies įsiskolinimo dydis (apie 1,9 trilijonai dolerių, arba 120 procentų BVP);skolų, kurios turės būti restruktūrizuotos per artimiausius 12 mėnesių gausa (apie 400 milijardų eurų);susilpnėjęs rinkos tikėjimas ministro pirmininko Mario Mončio sugebėjimu sumažinti mokestinį spaudimą šalyje ir užtikrinti augimo stimulus.

8. Graikija

Apie Graikiją apimantį finansinį košmarą jau buvo rašyta. Nedarbas persirito per 20 procentų, jaunimo nedarbas viršija 50 procentų, per pastaruosius ketverius metus Graikijos ekonomika susitraukė beveik 25 procentais, o dabar šios šalies politikai kalba apie tai, kad gali prireikti ir trečiojo finansinės pagalbos paketo.

9. Kipras

Mažytė saloje įsikūrusi valstybė tapo penktąja euro zonos nare, oficialiai paprašiusi finansinės pagalbos. Tai eilinis greitos euro zonos griūties požymis.

10. Vokietija

Vokietijos kanclerė Angela Merkel atkakliai laikosi savo pozicijos dėl griežtos ekonomijos Europoje ir nepritaria jokioms euro zonos šalių skolų paskirstymo formoms...

A. Merkel, kalbėdama konferencijoje Berlyne tuo metu, kai Ispanija paskelbė, jog oficialiai sieks pagalbos savo bankams, pareiškė, kad nesutinka pripažinti „euroobligacijas, eurovekselius ir indėlių draudimą Europoje, prisiimant kolektyvinę atsakomybę ir dar daug ką“ kaip „ekonomiškai klaidingus ir visiškai neproduktyvius dalykus“, pasakiusi, kad tai kertasi su Vokietijos konstitucija.

„Nebus drąsu sakyti, kad Briuselyje dauguma akių – visų akių – jau kelintą sykį bus įbesta į Vokietiją, - pasakė A. Merkel. - Kalbu visiškai atvirai: kai galvoju apie viršūnių susitikimą, mane neramina, jos pernelyg daug laiko bus skiriama visokiausioms kolektyvinės atsakomybės idėjoms aptarinėti ir pernelyg mažai laiko – kontrolės tobulinimui ir struktūrinėms priemonėms“. A. Merkel iš tikrųjų kalba, kad euroobligacijų nebus. Tai reiškia, kad Europoje didėjančios problemos skubiai nebus sprendžiamos.

11. Indėlininkų sprukimas

Kiekvieną dieną iš bankų Europos pietuose išimama šimtai milijardų dolerių. Paprastai šie pinigai pervedami į bankus šiaurinėje Europoje.

Štai labai didelį nerimą kelianti citata iš straipsnio CNBC apie Europoje besiplečiančią bankinę krizę:

„Finansų konsultantai ir bankų tarnautojai, kurių klientai turi sąskaitas, pernelyg dideles, kad jas galėtų padengti europinių indėlių garantija, kurios riba sudaro 100 tūkstančių eurų, praneša apie masinį nuotolinį lėšų atsiėmimą, suintensyvėjusį kovo mėnesį.

Finansų konsultantai kalba, kad didžioji dalis šių pinigų nukeliavo į šiaurę, į Londono, Frankfurto ir Ženevos bankus.

Ženevos privataus kapitalo valdymo paneuropinės kompanijos „B Capital“ vykdomasis direktorius Lorne'as Baringas sako: „Šis procesas vyko visuomet, bet prieš porą savaičių jis tapo daug intensyvesnis. Mes manome, kad vyksta ilgalaikis 2-3 metus trunkantis indėlių nutekėjimas

Kiek ilgai truks ši panika, pakol bankinė sistema nepradės byrėti?

12. Pasirengimas euro zonos žlugimui

Kaip jau buvo rašyta anksčiau, „protingi pinigai“ jau nurašė Pietų Europą iš savo sąskaitų. Priešakinės finansų įstaigos visame žemyne rengiasi blogiausiam. Siūlome susipažinti bent su tuo, kuo užsiima „Visa Europe“...

Situacijos vystymosi scenarijams, žlugus euro zonai, aptarti kompanijoje „Visa Europe“ kiekvieną savaitę vyksta pasitarimai, kuriuose dalyvauja ir kitos kompanijos, rengiančios priemones tam atvejui, jei žlugtų valiutų sąjunga.

Komercijos direktorius Steve'as Perry birželio 26 dieną papasakojo, kad Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios kompanijos – kreditinės kortelės operatoriaus vadovaujantys darbuotojai susitinka kiekvieną savaitę įvairioms galimoms, neatmetant ir visiško euro zonos žlugimo, pasekmėms aptarti.

13. Kreditavimo mastų sumažėjimas pasaulyje

Kreditų srautas ima sekti visoje planetoje. Kaip teigia Tarptautinių atsiskaitymų bankas kreditavimo apimtis mažėja pačiais didžiausiais tempais nuo 2008 metų finansų krizės.

14. Ištobulintos bankų kiberatakos

Pranešama, kad „pakankamai išsilavinę“ programišiai sėkmingai apiplėšė dešimtis bankų Europoje. Skaičiuojama, kad jie pagrobė 60 milijonų eurų...

Masinio kibernetinio antpuolio metu iš banko sąskaitų buvo pavogta 60 milijonų eurų. Iki tol sukčių aukomis buvo tapusios finansų įstaigos visame pasaulyje.

Kaip teigiama informacijos saugumo užtikrinimo srityje dirbančių programinės įrangos kūrėjų „McAfee“ ir „Guardian Analytics“ bendroje ataskaitoje daugiau kaip 60 firmų nukentėjo nuo to, kas buvo įvardyta kaip „vidiniu supratimo lygiu“.

15. Municipalinių įstaigų bankrotai Jungtinėse Valstijose

Tai šen, tai ten Jungtinėse Valstijose yra didelių ir mažų miestų, balansuojančių ant finansinės katastrofos krašto. Birželio pabaigoje Stoktonas (Stockton) – Kalifornijos miestas – tapo didžiausiu Amerikos miestu, paskelbusiu apie savo bankrotą, tačiau realybė yra ta, jog tai tik savivaldybių skolų krizės pradžia.

Stoktonas pranešė, kad kreipsis dėl bankroto bylos iškėlimo po to, kai žlugo derybos su obligacijų turėtojais ir profesinėmis sąjungomis. Rezultatas bus tas, kad šis agropramoninis centras taps didžiausiu JAV miestu, kuris kreipėsi į teismą dėl apsaugos nuo kreditorių.

„Miestas yra finansiškai neišgalintis ir turi kreiptis dėl apsaugos, numatytos 9 straipsnyje (pastaba: JAV Bankroto kodekso straipsnis, skirtas minicipalinių darinių nemokumo ir jų skolos restruktūrizacijos klausimams)“, - buvo sakoma oficialiame Stoktono pareiškime, kuris buvo paskelbtas po to, kai taryba 6 balsais prieš vieną balsavo už veiklos finansavimo plano, dirbant bankroto režimu, patvirtinimą.

16. Sprendimas dėl „obamosaugos“

JAV ekonomika jau yra visiškai ir galutinai išsiderinusi, o dabar dar ir sprendimas dėl „obamosaugos“ (pastaba: JAV Aukščiausiojo teismo liepos 2 dienos nutartis, patvirtinusi Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymo teisėtumą) netrukus gali įkalti dar vieną didžiulę vinį į jos karsto dangtį. Smulkūs verslininkai visoje Amerikoje kalba, jog bus priversti atleisti dalį darbuotojų, nes negalės sau leisti visus juos išlaikyti ir vykdyti „obamosaugos“ įstatymo reikalavimus.

Sunku įsivaizduoti kitą įstatymą, kuris panaikintų daugiau darbo vietų, negu „Obamacare“, o dabar, kai pagaliau paskelbta Aukščiausiojo teismo nutartis, mes tapsime daugelio įmonių kai kurių tikrai sunkių sprendimų priėmimo liudininkais.

17. Rinkimai JAV

Pranešama, kad B. Obama renka „tūkstančio juristų“ armiją tam, kad galėtų spręsti bet kokius ginčus, kurie kils ryšium su rinkimų procesu ar jų rezultatais. Akivaizdu, kad artėjantys rinkimai bus nepaprastai įtempti, ir jie gali vykti pagal dar vieną scenarijų „Bushas prieš Gorą“, kada klausimas, kas užims prezidento postą, sprendžiamas teisme. Šis rinkimų sezonas žada būti ypač purvinas, ir sunku prognozuoti kas gali nutikti, jeigu rinkimų dieną nepaaiškės užtikrintas nugalėtojas. Negalima atmesti ir didelių pilietinių neramumų galimybės.

Mes gyvename tikrai „įdomiu“ laikotarpiu.

Neseniai Joe Bidenas pasakė kalbą, kurioje teigė štai ką...

Milijonams amerikiečių tai yra depresija.

Ir šį sykį J. Bidenas buvo teisus. Milijonai amerikiečių šiuo metu neturi darbo. Milijonai amerikiečių pastaraisiais metais iškrito iš viduriniosios klasės gretų. Jeigu praradai viską, jausmas iš tikrųjų toks, lyg gyventum depresijos laikais.

Daugybės neseniai vykusių viešosios nuomonės apklausų rezultatai rodo, kad Jungtinėse Valstijose iki neregėtų aukštumų auga susierzinimas ir nusivylimas. Visi sprogimui būtini komponentai yra. Reikia tik vieno – kad kažkas ateitų ir uždegtų virvutę. Mes gyvename tikrai baisiais laikais.

Belieka tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/kas-galetu-nutikti-siemet-arba-17-priezasciu-del-kuriu-vertetu-sunerimti-28716.html