Šveicariško mokesčių rojaus beieškant

 Iki šiol Šveicarija garsėjo solidžiu ir patikimu bankininkystės sektoriumi, tačiau šios tvirtovės pamatus sudrebino JAV ir Vokietijos kaltinimai padedant turtuoliams nuslėpti milijoninius mokesčius.

Pasaulio finansų padangę aptemdė naujas skandalas – Jungtinės Valstijos ir Vokietija pradėjo atskirus tyrimus dėl Šveicarijos bankų, kurie kaltinami prisidėję prie šių šalių turtuolių mokesčių vengimo.

Šveicarijai iki šiol sėkmingai pavykdavo atremti JAV kaltinimus dėl to, kad šios šalies bankuose yra nuslepiami JAV turtuolių mokesčiai. Tačiau šiuo metu šalyje pradėti tyrimai dėl 11 Šveicarijos bankų, įtariamų turtingųjų amerikiečių turtų nuslėpimu.

Nelygių varžovų dvikova

Norėdama pašalinti finansų sektoriuje atsiradusią dėmę Šveicarija siekia kuo greičiau išspręsti šią problemą. Vis dėlto pasirašyti susitarimo su JAV greičiausiai nepavyks iki rudenį šalyje vyksiančių rinkimų, o Vokietijos delsimas pasirašyti mokesčių sutartį gali sukelti precedentą kitose Europos šalyse. Laukimas gali tapti skausmingas, nes bankų sektorius Šveicarijoje sudaro net 7 proc. ekonomikos.

Kad pasiektų susitarimą su JAV, Šveicarija turi pritarti su mokesčių vengimu susijusiam teisės aktui FATCA (angl. Foreign Account Tax Compliance Act). Nors FATCA įgyvendinimo taisyklės nėra iki galo apibrėžtos, dauguma Šveicarijos bankininkų mano, kad ji užkirs kelią jų klientams investuoti į JAV akcijas.

Vašingtonas spaudžia Šveicarijos bankus atskleisti pinigus bankų sąskaitose slepiančių turtingų amerikiečių vardus ir kitas finansines detales. „Galima laikyti tai neaktyvumu, tačiau iš tiesų JAV išlaiko spaudimą Šveicarijos bankams, kurie yra tarsi pelės prieš gyvatę, – „Reuters“ teigė Ciuricho universiteto finansų profesorius Martinas Jansenas. – JAV maksimizuoja savo pozicijas.“

Įtampa pasiekė tokį tašką, kai Šveicarijos bankininkai pradėjo baimintis, kad jiems išvykus iš šalies į juos kreipsis JAV pareigūnai, kuriems informaciją apie savo darbuotojus pateikė bankai „Credit Suisse“ ir „Julius Baer“. Geranoriškas JAV ir Šveicarijos bendradarbiavimas kovojant su mokesčių vengimu tapo pretekstu banko darbuotojams nerimauti dėl galimų suėmimų ir ekstradicijos.

„Esame pasirengę pasirašyti susitarimą su JAV dėl Šveicarijos bankų jau šiandien. Manome, kad pateikėme JAV konstruktyvų pasiūlymą, tačiau nuo jų priklauso, ar jie su juo sutiks, – praėjusią savaitę žurnalistams teigė Šveicarijos finansų ministrė Eveline Widmer-Schlumpf . – Priklauso nuo to, ar JAV nori pasiekti susitarimą prieš ar po rinkimų, tačiau kol kas tai nėra aišku.“

Trūksta susitarimo

Tokie patys kaltinimai Šveicarijos bankams pateikti ir Vokietijoje, kur po didinamuoju stiklu pateko bankas „Julius Baer“ bei UBS. Bankai įtariami Vokietijos klientų lėšų pervedimu per Honkonge, Kinijoje ir Singapūre esančius bankų padalinius.

Šveicarijos finansų ministrė E. Widmer-Schlumpf atmetė tokius Vokietijos kaltinimus. „Bankai yra pasižadėję neatlikti tokio pobūdžio perlaidų, kad būtų išvengta mokesčių“, – šalies dienraščiams teigė ji.

Reikia pažymėti, kad dar nėra ratifikuotas Šveicarijos ir Vokietijos susitarimas dėl to, kad Vokietijos subjektų lėšoms, esančioms Šveicarijos bankuose, būtų taikoma šios šalies mokesčių teisė.

Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) pranešė, kad bankas „Julius Baer“ perspėjo savo klientus, jog jų pavardės gali figūruoti kompaktiniuose diskuose, kuriuose bankas turi sukaupęs informaciją apie vokiečių klientus. Šiuos duomenis neseniai įsigijo daugiausiai gyventojų turinčių Šiaurės Reino-Vestfalijos žemių pareigūnai. Banko duomenų įsigijimas papiktino ir Vokietijos federacinę valdžią, ir Šveicarijos pareigūnus, kurie nauja sutartimi nori uždrausti tokią praktiką.

Vis dėlto administracinio vieneto finansų ministras Norbertas Walteris-Borjansas teigė, kad duomenų įsigijimas buvo būtinas pradėti tyrimą dėl mokesčių vengimo. Anot jo, duomenims įsigyti buvo išleista vos keli milijonai, tačiau jie padės išsiaiškinti, kur dingo beveik 300 mln. eurų (per 1 mlrd. litų) mokesčių.

Įstatymo spragos

Panašus nesutarimas tarp Vokietijos ir Šveicarijos įvyko 2010 metais, kai Vokietijos pareigūnai atliko kratą banko „Credit Suisse“ padaliniuose 13 Vokietijos miestų. Nauja mokesčių sutartis dar turi būti patvirtinta Aukštesniuosiuose Vokietijos parlamento rūmuose Bundesrate. Vis dėlto dauguma opozicijoje esančių socialdemokratų ir žaliųjų įsitikinę, kad sutartis pernelyg atlaidi mokesčių vengėjams.

„Susitarimas tarp Šveicarijos ir Vokietijos yra pilnas spragų ir leidžia mokesčių vengėjams iš anksto perkelti savo lėšas ten, kur jų nesusektų atsakingos tarnybos“, – duodamas interviu Vokietijos radijui teigė šalies Socialdemokratų partijos pirmininkas Sigmaras Gabrielis.

Pastarosiomis savaitėmis Vokietijos mokesčių inspektoriai atliko kratas mokesčių vengimu įtariamų banko „Credit Suisse“ klientų namuose. Pareigūnai tiria apie 5 tūkst. klientų, kurie nuo 2005 iki 2009 metų įtariami įsigiję draudimo polisus Bermuduose esančioje antrinėje Šveicarijos banko įmonėje.

Polisai klientams parduoti kaip priemonė uždirbti iš neapmokestintų santaupų. „Credit Suisse“ pranešime spaudai teigiama, kad polisus įsigijusiems klientams buvo liepta pasitarti su savo mokesčių patarėjais. Siūlydami šiuos produktus Šveicarijos bankai pasinaudoja šalyje esančia mokesčių teisės spraga, kuri leidžia nemokėti mokesčių už draudimo išmokas. Šveicarijos mokesčių inspektoriai linkę tokius produktus laikyti neapmokestintu draudimo polisu.

Galutinių tyrimo rezultatų dar teks palaukti, tačiau Vokietijos atvejis aiškiai iliustruoja augantį mokesčių mokėtojų susidomėjimą tuo, kaip panašūs ofšoriniai draudimo produktai gali būti panaudoti mokesčiams nuslėpti.

Pasipiktinimas nevaržoma Šveicarijos bankų veikla slepiant Vokietijos turtuolių mokesčius garsiausiai girdimas tarp opozicijos atstovų, kurie šiais skandalais neabejotinai pasinaudos per kitų metų rudenį vyksiančius parlamento rinkimus. Bene aktyviausias iš jų yra minėtas opozicinės Socialdemokratų partijos lyderis S. Gabrielis. Jis Šveicarijos bankų praktiką Vokietijoje prilygino organizuotam nusikalstamumui.

„Tai rimtas nusikaltimas, – Vokietijos žiniasklaidai tvirtino S. Gabrielis, laikomas rimčiausiu konkurentu dabartinei šalies kanclerei Angelai Merkel. – Kalbama apie Vokietijoje veikiančių Šveicarijos bankų organizuotą nusikalstamumą.“

 FAKTAI: Šveicarijos bankų įtaka

Bankininkystės sektorius Šveicarijoje sudaro 7 proc. šalies ekonomikos

Skaičiuojama, kad Vokietijos piliečiai Šveicarijos bankuose laiko per 150 mlrd. eurų (517 mlrd. litų)

Šveicarijos bankai užsienio valstybėse valdo daugiau kaip 2 trln. JAV dolerių (5,6 trln. litų) turtą

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemių pareigūnai mano, kad Vokietijos turtuoliai per Šveicarijos bankus nuslėpė 300 mln. eurų (per 1 mlrd. litų)

Šių metų pradžioje JAV pateikė kaltinimus seniausiam Šveicarijos bankui „Wegelin & Co“ dėl to, kad šis padėjo JAV turtuoliams nuslėpti daugiau kaip 1,2 mlrd. JAV dolerių (3,36 mlrd. litų)

2009 m. bankas UBS sutiko JAV vidaus pajamų tarnybai sumokėti 780 mln. JAV dolerių baudą (2,18 mlrd. litų) ir atskleisti per 4 tūkst. sąskaitas banke turėjusių JAV piliečių vardus

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 30(92), rugpjūčio 20-26 d.)
 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/sveicarisko-mokesciu-rojaus-beieskant-29510.html