Olandiškas išbandymas Europai

Rugsėjo 12 dieną Nyderlandų gyventojai rinksis prie balsadėžių išreikšti savo valią parlamento rinkimuose. Šie rinkimai gali pakreipti ne tik Olandijos, tačiau ir visos Europos plėtros bei integracijos raidą.

Lietuvoje rinkimai į Seimą vyks tik spalio 14-ąją, tačiau pirmieji debatai jau kaitina politines aistras dėl svarbiausių šalies ūkio klausimų. Nyderlanduose analogiškas demokratinių valstybių procesas vyks jau rugsėjį, bet, skirtingai nei Lietuvoje, Olandijos partijų lyderiai debatus pradėjo likus vos porai savaičių iki rinkimų.

Artima kova

Pirmalaikiai Olandijos parlamento rinkimai buvo paskelbti, kai šių metų balandį šalies premjeras Markas Rutte šalies karalienei Beatričei įteikė vyriausybės atsistatydinimo raštą. Mažumos vyriausybė žlugo, kai atsisakiusi palaikyti taupymo planą iš jos pasitraukė Geerto Wilderso vadovaujama dešiniųjų pakraipų Partija už laisvę (PVV). Tuomet krizės buvo išvengta, nes trys mažesnės partijos pritarė biudžeto projektui, tačiau išankstiniai rinkimai buvo neišvengiami.

Pagrindinės kandidatės laimėti artėjančius rinkimus, apklausų duomenimis, yra M. Rutte vadovaujama Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (VVD) ir Socialistų partija, kuriai vadovauja Emile Roemeris. Vis dėlto Roterdame esančio Erasmus universiteto politikos mokslų daktaras Chrisas Aalbertsas nepataria aklai pasitikėti šiais apklausų duomenimis.

„Manau, kad gyventojų apklausas sunku interpretuoti, pirmiausia dėl jų patikimumo, taip pat dėl svyravimų, – „Ekonomika.lt“ tvirtino jis. – Šie svyravimai nežymūs, tačiau gali būti reikšmingi formuojant koalicijas.“

Vietos politologai prognozuoja, kad šalies laukia ilgas ir sudėtingas vyriausybės formavimo procesas.

„Dėl koalicijų susiformavimo komplikuotumo vyriausybės formavimas gali užtrukti labai ilgai, – savaitraščiui teigė Amsterdame esančio Laisvojo universiteto politikos mokslo profesorius Andre Krouwelis. – Mane nustebintų, jei vyriausybė jau būtų suformuota dar iki Kalėdų.“

Anot jo, tai reiškia, kad šalies biudžetas bus priimamas dar nesant susiformavus tvirtai vyriausybei ir tai dar labiau komplikuoja situaciją.

Europos svarba

Šiuose Olandijos parlamento rinkimuose daugiausia dėmesio sulaukia vidaus taupymo ir Europos krizės klausimai. Už ES integraciją esantis M. Rutte reikalauja sumažinti šalies biudžeto deficitą iki ES numatytos ribos jau kitas metais. Vyriausybė prognozuoja, kad kitais metais šalies biudžeto deficitas sieks 2,7 proc.

„Nyderlandai yra prekybos šalis ir dėl to Europoje aš kovoju už tvirtą rinką ir tvirtą valiutą – už tai, kad olandai turėtų darbą, už Olandijos interesą“, – per vykusius debatus kalbėjo laikinasis šalies premjeras, esantis tvirtas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sąjungininkas Europoje.

Pagrindinis M. Rutte konkurentas E. Roemeris nori išlikti ES, tačiau prašo daugiau laiko valstybės skolos lygiui sumažinti. „Norime, kad ES grįžtų prie to, kam ji buvo sukurta – bendradarbiavimo, tačiau vadovaujant Briuseliui padėtis yra visiškai priešinga“, – tvirtino socialistų lyderis.

Jei šiuos rinkimus laimėti ir vyriausybę suformuoti pavyktų E. Roemerio vadovaujamiems socialistams, euro zonos lyderiams būtų pasiųstas perspėjimo signalas, kad viena iš pagrindinių bendrijos valstybių gali nepritarti Vokietijos reikalavimams mažinti valstybės biudžeto deficitą. Socialistų partija prieštaravo euro įvedimui ir sėkmingai vykdė kampaniją prieš Europos Konstituciją 2005 metais vykusiame referendume.

O kraštutinių pažiūrų G. Wildersas atvirai siekia pasitraukti iš ES ir atsisakius euro grąžinti buvusią valiutą – guldenus. „Mes vėl turime tapti savo šalies šeimininkais“, – per debatus pareiškė Partijos už laisvę lyderis.

Politologas Ch. Aalbertsas mano, kad Europos klausimas aktualiausias M. Rutte partijai, o likusioms labiau rūpi ekonominė krizė ir tai, kaip apkarpyti vyriausybės biudžetą. „Tai neabejotinai susiję su Europa ir euro krize, tačiau rinkėjams labiau rūpi ateities pensijos, socialinė apsauga ir susiję dalykai“, – aiškino Erasmus universiteto dėstytojas.

Politikos ekspertų manymu, Europos klausimas svarbus tik ikirinkiminėse diskusijose, tačiau galutiniai rinkimų rezultatai realios įtakos Europoje neturės.

„Europa neturėtų pernelyg nerimauti dėl Olandijos rinkimų, nes vyriausybę greičiausiai sudarys centro dešinės politinės jėgos ir tai reiškia, kad reikšmingų politinių sprendimų nebus priimta“, – sako Amsterdamo Laisvojo universiteto politologas A. Krouwelis.

Ikirinkiminė retorika

Per nacionalinę šalies televiziją transliuoti debatai parodė, kaip pasikeitė rinkėjų interesai po paskutinių rinkimų. Dominuojančios temos tapo vidaus taupymas ir Europos finansų krizė, o dar prieš porą metų politinės jėgos susirėmė dėl imigracijos bei radikalaus islamo problemų.

Į valdžią atėjus socialistams kyla grėsmė, kad E. Roemerio vadovaujama partija gali atsisakyti Europos primestos taupymo programos. „Mano manymu, šiai partijai patekus į valdžią biudžetas bus karpomas mažiau, tačiau finansų rinkos darys didelį spaudimą, – tvirtina Ch. Aalbertsas. – Situacija gali tapti panaši į Prancūziją – F. Hollande‘as daug prižadėjo, tačiau galiausiai vis tiek buvo priverstas apkarpyti biudžetą.“

Prieš rinkimus parama Graikijai ir kitoms prasiskolinusioms valstybėms išlieka svarbus diskusijų klausimas. Laikinasis šalies premjeras M. Rutte teigė, kad blokuos trečiąjį paramos paketą Graikijai ir pasisakys už taupymą kaip vienintelę išeitį Europos skolų krizei išspręsti.

„Mes jau du kartus [jiems] padėjome ir dabar atėjo laikas Graikijai įrodyti, kad jie nori išlikti euro zonoje, – sakė M. Rutte. – Olandijai smarkiai pakenkė skolų krizė ir vienintelė išeitis yra mažinti mokesčius, sutvarkyti valdžios finansus ir sudaryti sąlygas investicijoms.“

Politologų manymu, tokie ikirinkiminiai pažadai skirti tik rinkėjams suvilioti.

„Tai ikirinkiminė retorika, – komentavo politologas M. Krouwelis. – Nepaisant nepastovios retorikos Olandija išlieka Europos šalininkė. M. Rutte turi tai sakyti norėdamas pritraukti prieš tokius paketus nusistačiusius dešiniųjų pakraipų rinkėjus.“

Kadangi niekas nežino, kokių pasekmių gali būti Graikijai pasitraukus iš euro zonos ar prie ko gali privesti valstybių bankrotas, stengiamasi to išvengti, tvirtina šalies politologai.

„Europoje centro dešinės politinės jėgos į eurą ir ES investavo daug politinio kapitalo ir dabar taip paprastai to neišsižadės“, – teigė A. Krouwelis.

FAKTAI: Nyderlandų parlamento rinkimai

Išankstiniai rinkimai į Nyderlandų parlamentą vyks šių metų rugsėjo 12 d.

Apklausų duomenimis, pirmauja Socialistų partija – gautų 35 vietas iš 150, po jų seka Liberalų partija (32 vietos)

Norint suformuoti daugumą parlamente reikia gauti 76 vietas

2010 m. vykusiuose rinkimuose daugiausia balsų surinko M. Rutte vadovaujama Liberalų partija (20,4 proc.), Diederiko Samsomo Darbo partija (19,6 proc.) ir Geerto Wilderso Laisvės partija (15,5 proc.)

Gyventojų apklausos rodo, kad dabar narystei ES pritaria tik 58 proc., o dar 2010 m. už tai buvo 76 proc.

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (32(94), rugsėjo 3- rugsėjo 9 d.)

 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/olandiskas-isbandymas-europai-29978.html