Nesibaigianti žiema žada nuostolius žemdirbiams

Praėjusiais metais balandžio pradžioje nemažai Lietuvos ūkininkų jau triūsė laukuose, o šiemet dar klampoja per sniego pusnis.

Bulviasodis vėluoja

Sniegingas ir šaltas balandis sujaukė žemdirbių planus anksti pradėti bulvių ir daržovių sodinimą. Dabar ūkininkai suka galvas, kaip pristabdyti iš Lenkijos ar Vokietijos atvežtų ar savo šiltnamiuose išaugintų daigų vegetaciją. Javų augintojai kremtasi, kad šalčiai galėjo pakąsti žiemkenčius, kurie nebuvo pridengti sniegu. Pasak meteorologų, tokia užsitęsusi žiema buvo prieš 17 metų.

Kėdainių rajono ūkininkas Rimantas Žebarauskas pernai jau kovo pabaigoje pradėjo sodinti ankstyvąsias bulves. Ir šiemet dėžutėse daiginamos bulvės jau paruoštos bulviasodžiui, tačiau jį tenka nukelti. Bulvių augintojas viliasi, kad darbus laukuose pavyks pradėti po dviejų savaičių.

„Dabar dedame pastangas, kad daigai neperaugtų. Tenka taikytis prie gamtos“, – sakė ūkininkas, nuolat tobulinantis ankstyvųjų bulvių auginimo technologijas.

Pernai labai anksti pradėjus bulviasodį, pirmųjų lietuviškų bulvių kėdainiškis turėjo jau birželio viduryje. Šiemet viliasi, kad vėliau pasodintas ankstyvąsias bulves ragaus ir vartotojams pasiūlys per Jonines.

Rūpesčiai dėl daigų

Javų ir daržovių augintojo Tomo Baravyko ūkį kitą savaitę turėtų pasiekti kopūstų daigai iš Lenkijos. Ūkininkas buvo suplanavęs, kad tokiu metu jau galės daigus sodinti į dirvą ir uždengti daržo plėvele.

„Šiemet daigų pirkimas gali baigtis krachu. Reikės stabdyti jų vegetaciją, šaltai laikyti, nes peraugę daigai tampa trapūs, sodinami lūžinėja“, – sakė anykštėnas, su nerimu laukiantis daigų siuntos iš Lenkijos.

Anksčiau ūkininkas kopūstų daigų prisiaugindavo savo šiltnamyje. „Laiku atsisakiau, nes šiemet būtų tekę daugiau išlaidų šiltnamiui šildyti. Be to, ir sėkla dažnai prasta pakliūva. Jei ne rūpesčiai dėl užsitęsusios žiemos, pasidžiaugčiau, kad daigų neauginau savo ūkyje“, – teigė T.Baravykas.

Lietuviškų daržovių teks palaukti

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininko Vidmanto Kvedaro, kai kurie daržininkai jau turi rūpesčių, nes sulaukė daigų iš Lenkijos ar Vokietijos. Tokiam metui jų užsisakę ūkininkai planavo, kad žiema pasitrauks laiku.

„Retai kada toks pavasaris pasitaiko. Marijampolės krašte balandžio pradžioje daržininkai paprastai jau sodina ankstyvuosius kopūstus, o šiemet dar pusnys styro“, – rankomis skėsčiojo Kėdainių rajone daržininkystės ūkį plėtojantis V.Kvedaras.

Anot Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininko, šaltas pavasaris gali atsiliepti ankstyvųjų kultūrų derliaus kiekiui ir kokybei. O vartotojams teks ilgiau palaukti ankstyvųjų lietuviškų daržovių.

„Kopūstų priveš iš Makedonijos, morkų – iš Italijos ir Prancūzijos. Mūsų ūkininkams sunku konkuruoti su kolegomis iš tų šalių, kur ankstyvosioms kultūroms auginti daug palankesnės klimato sąlygos. Jiems išauginti daržoves kur kas pigiau nei mums. Dėl to šiemet atsisakiau ankstyvųjų kopūstų“, – teigė V.Kvedaras.

Daržovių ūkio savininkas balandžio pabaigoje planuoja pradėti sodinti raugti tinkamų veislių kopūstus, kurie užauga per maždaug 80 dienų. Pirmiausia sodins ankstyviausius rudeninius kopūstus.

Žiemkenčiai nudžiuvo

Mūsų šalyje pernai rudenį buvo pasėta apie 723,5 tūkst. ha žieminių augalų: 590,9 tūkst. ha javų ir 132,6 tūkst. ha rapsų. Anot žemdirbių, iki pavasario žiemkenčiai žiemojo visai neblogai. Kovo pradžioje nusiskundimų dėl iššalusių javų ir rapsų nebuvo, todėl jau pradėta prognozuoti, koks bus šiųmetinis derlius. Dabar žemdirbių, ypač tų kraštų, kur būta mažiau sniego, ūpas krito.

„Sniegas, iškritęs per Velykas, būtų labai pravertęs kovo pradžioje. Štai Kėdainių rajono centre žiemkenčiai buvo pliki, todėl šalčiai galėjo juos pakąsti. Bet dar labiau nei šaltis jiems galėjo pakenkti sausas ir vėjuotas oras. Augalai tiesiog nudžiuvo“, – aiškino javus ir daržoves auginantis R.Žebarauskas.

Anot jo, gamta kaskart pateikia naujų staigmenų. Po šaltesnių žiemų, atnešusių nemenkų nuostolių, ūkininkai renkasi žiemkentiškas veisles. Tačiau šiemet gali būti nuostolių dėl nudžiuvusių žiemkenčių.

Nuostolių neišvengs

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių rajono konsultavimo biuro vedėjas Antanas Mažeika neabejoja, kad šiemet javų ir rapsų augintojai nuostolių neišvengs.

„Nežinia, kuo viskas baigsis. Kol nenutirpo sniegas, neišėjo pašalas ir neprasidėjo augalų vegetacija, anksti ką nors prognozuoti. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad pavasarį negandų bus. Nemažai per Velykas apsnigtų žiemkenčių jau buvo parudavę. Juos pakando prieš kelias savaites buvę nemaži šalčiai. Iš tokių pasėlių nieko gero nebus“, – samprotavo augalininkystės konsultantas.

Anot Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių rajono konsultavimo biuro vedėjo, Plungės rajone plikų pasėlių buvo dar daugiau, tad kaimynams pavasarį gali būti daugiau darbų.

Jei reikės atsėti, žemdirbiai patirs nuostolių ir dėl mažesnio derliaus, ir dėl papildomų išlaidų. Paprastai pavasarį sėkla gerokai pabrangsta. O kur dar degalų ir kitos išlaidos.

A.Mažeika teigė, kad dėl nušalusių pasėlių nerimauja tik kai kurių rajonų žemdirbiai, tačiau nusiraminti dar ne laikas ir dėl po sniego patalais žiemojusių kultūrų. „Dar viena problema – žiemkenčių užmirkimas. Jei sniegas ištirps, o pašalas laikysis, pasėliai gali iššusti. Tad dar anksti daryti išvadas, kaip peržiemojo pasėliai“, – sakė augalininkystės konsultantas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Romo Majausko teigimu, ūkininkų nuotaikos kol kas nėra niūrios. „Turime vilties, kad nebus labai blogai. Žiemkenčiai labiau nukentėti galėjo Vidurio Lietuvoje, kur buvo mažiau sniego. Rapsai buvo nuvytę, tačiau užsnigus pasėliai turėjo atsigauti“, – svarstė grūdų augintojams atstovaujančios organizacijos vadovas.

Anot jo, kai kurie ūkininkai pernai mažiau pasėjo žiemkenčių, nes dėl drėgnų dirvų negalėjo įvažiuoti į laukus. Dėl vėluojančios sėjos jiems teks spėriau suktis pavasarį. „Nieko baisaus, kad sėsime vėliau – pernai irgi sėjome balandžio pabaigoje. Svarbu, kad nebūtų sausa“, – pabrėžė R.Majauskas.

Komentaras: derlius nebus rekordinis

Daivas Malinauskas, agronomijos mokslų daktaras

Pasėlių žiemojimo sąlygos didelėje Lietuvos dalyje buvo palankios, išskyrus Kretingos, Kauno ir dar vieną kitą regioną. Ten iki 18 laipsnių siekę naktiniai šalčiai užklupo plikus žiemkenčius. Gerai, kad paspaudus šalčiui nekilo ilgalaikiai stiprūs vėjai. Žiemkenčius apsaugojo ir tai, kad nebuvo didelio įšalo. Kai kur pasėlių išretėjimas gali būti ir iki 30 proc., bet didesnėje šalies dalyje jis atitiks daugiametę normą – 10–20 proc. Sniegas balandį – retas reiškinys, tačiau naudingas žiemkenčiams ir dirvožemiui. Jie turėtų būti lėtai prisotinami drėgmės, nebus išplautos maisto medžiagos. Nereikėtų nerimauti ir dėl sėjos pradžios. Balandžio pradžioje sėdavo Lazdijų, Varėnos kraštuose. O Vidurio Lietuvoje ankstyvos sėjos laikas – balandžio 10–15 d. Masiškai sėjama dar po 7–10 dienų. Jei šiemet staiga atšils, sėjama bus tuo pačiu laiku, kaip ir daugelį metų. Štai pernai kovo 20 d. pradėjome vertinti pasėlius, jų vegetacija jau buvo prasidėjusi, tačiau žemdirbiai sėjo tik balandžio pabaigoje. Labai ankstyvos sėjos derlius gali būti rekordinis, bet gali būti ir praradimų. Šiemet kai kur Ukrainoje vasario mėnesį buvo pasėtas vasarojus. Tačiau dabar randa supuvusių sėklų. Šiais metais dėl trumpesnės vegetacijos nereikėtų tikėtis tokių gerų derlių kaip pernai – žieminių kviečių iš hektaro turėtume prikulti tona mažiau.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/nesibaigianti-ziema-zada-nuostolius-zemdirbiams-38061.html