Ne vien euras kels būstų kainas

 Artėjant gegužei, daugėja sakančiųjų, kad įvedus eurą pradėsime barškinti šakutes į tuščias lėkštes. Galintieji pasigirti gilesniu ekonomikos supratimu teigia, kad kišenėse pradės barškėti naujų namų raktai. Ir tai gali atsitikti dar prieš įsivedant eurą.

Praėjusią savaitę vykusioje kasmetinėje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) konferencijoje bene kiekvienas pranešėjas kalbėjo apie atsigaunančią ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos valstybių rinką. Tokiame kontekste visiems rūpi klausimas, kas gali atsitikti atsitiesiančiai rinkai, jei joje bus pakeista valiuta.

Dabar kiekvienas rinkos pokytis yra modeliuojamas euro spindesyje. Paprastai pavasarėjant pradedama kalbėti apie artėjančią „Euroviziją“, o ekonomikos sektoriuje šiemet visos diskusijos susijusios su euru. Į pirmąją jau seniai ranka numojo rafinuoto muzikinio skonio savininkai, o antroji, bent jau nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, ekspertams iššūkių nekelia.

Nepakankama sąlyga

„Be jokios abejonės, valiutos pasikeitimas turės įtakos šalies ekonomikai, pirmiausia pakis palūkanų normų dydis“, – LNTPA konferencijoje apie euro įvedimo pasekmes kalbėjo Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

Tik išskirtiniai piliečiai būstą perka už grynuosius ir tik retas turi visą sumą. Kitiems naujakuriams tenka kreiptis į bankus, o sausio pirmosios rytą sumažėjusi palūkanų norma juos turėtų nudžiuginti. Bent jau teoriškai.

„Didelio poveikio nebus, nes kalbama apie dešimtąsias procento dalis. Turint omenyje, kad palūkanos ir taip yra žemos, toks pokytis neturės reikšmingesnio poveikio dabar imantiesiems paskolas litais“, – reikšmės sumažėsiančioms palūkanų normoms neteikė banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ekspertų teigimu, šiandien NT kainos yra pasiekusios dugną ar bent jau pradėjusios kilti. Šiuo atveju kainų kilimas yra teigiamas aspektas, nes tai tampa sveiko proto postūmiu pirkti būstą, jei yra tokia galimybė. Būtent tokių paskatų augimo šiemet ir tikimasi.

„Jeigu pinga skolinimasis, dažniausiai pirkėjų padaugėja. Tokiu atveju turėtų augti paklausa ir galima tikėtis kainų kilimo tendencijos“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ komentavo NT bendrovės „inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, kad gyventojų būsto įperkamumo rodiklis šiemet yra pasiekęs istorines aukštumas. Pasak jo, tai rodo, kad vis daugiau lietuvių turi galimybę artimiausiu metu švęsti įkurtuves.

Būtina sąlyga

„Euro įvedimo poveikį NT rinka pajus dėl gyventojų lūkesčių. Didelė dalis žmonių tikisi, kad įvedus eurą bus didesnė NT paklausa ir kaina didės. Kad matytume didesnį aktyvumą ir augtų kainos, užtenka vien šio lūkesčio užtenka“, – pabrėžė jis.

Su N. Mačiulio nuomone sutiko SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda. Jis teigė, kad net nėra svarbu, ar šie lūkesčiai bus racionalūs. Dėl galimo kainų augimo gyventojai kreipsis į banką ir prašys paskolų, o toks postūmis, anot ekonomisto, yra labiau tikėtinas nei mažėjanti palūkanų norma. Tiesa, jis pabrėžė, kad lūkesčiai dėl euro gali išgaruoti sulig Naujaisiais metais.

„Didžiausias efektas bus juntamas dar prieš įvedant eurą. Kai atsiras garantija, kad euras bus įvestas, o tai įvyks apie metų vidurį, galima laukti papildomo postūmio. Įvedus eurą šie lūkesčiai nepasiteisins ir galbūt prasidės atvirkštinė reakcija. Dalis tų, kurie laikė patalpas norėdami jas parduoti vėliau, gali nusivilti, kad kainos išaugo ne tiek, kiek tikėjosi, ir imti pardavinėti tuos būstus“, – apie antrinę NT rinką kalbėjo G. Nausėda.

Ekonomistui pritarė ir A. Antanavičius. „In Real“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas teigė, kad prieš įvedant Lietuvoje eurą galima tikėtis spekuliacijų, keliančių NT kainas. Vis dėlto šis pokytis, pasak jo, nebus labai ryškus, o kitais metais kainų augimo tempas gali susilyginti su ekonomikos augimo tempu.

Sveikas augimas

„Sostinėje paklausa jau viršija pasiūlą, tad kainos natūraliai didėja. Prognozuojame, kad kainos šiemet augs 6–8 proc. Euro faktas sudaro tik penktadalį to padidėjimo“, – apie dabartinę kainų situaciją kalbėjo A. Antanavičius.

NT kainų augimo nesustabdytų net referendumas prieš įvedant eurą, kadangi jau dabar aišku, kad naujos valiutos įvedimo faktorius sudaro tik nedidelę kainos dedamąją. Tačiau kylančios NT kainos yra glaudžiai susijusios su euro arba bent jau jo įvedimo galimybe Lietuvoje.

„Geriau tą veiksnį vadinti ne euro įvedimu, o gerėjančia ekonomine situacija“, – apie brangsiantį NT kalbėjo „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Visi pašnekovai sutiko, kad ateinančiais metais būstų kainos turėtų didėti 3–5 proc. Toks augimas yra užprogramuotas Vilniaus rinkoje. Panaši situacija gali susiklostyti Kaune ir Klaipėdoje, tačiau mažesnių miestų NT rinkoje vis dar galima tikėtis tik nežymaus kainų augimo ar stagnacijos.

„Kainos augs panašiai kaip infliacija. Estijoje, beje, kai kuriais metais augimas buvo dviženklis, tačiau pas mus to nebus. Tai gera žinia, rodanti, kad rinka yra stabili. 2007 metais rinka nebuvo sveika: sandorių nebuvo tiek daug, o kainos augo“, – lygino Ž. Mauricas.

Svarbiausia neįsijausti

Šiandien kalbant apie 2007 metų NT rinką, negali neužkliūti tokios paralelės kaip žemos palūkanų normos, kainų ir rinkos augimas bei didėjantys lūkesčiai. Būtent pastarieji yra ne tik paskutinio, bet daugelio NT burbulų priežastis.

Dabar nepavyktų gauti didesnės paskolos nei būsto vertė, o ir į pajamų bei įmokų santykį, galiojant atsakingo skolinimo taisyklėms, dėl skaudžių pamokų bankai atsižvelgia griežčiau. Žinoma, būtų paprasta, jei rinkoje viskas priklausytų tik nuo vieno faktoriaus. Šiuo atveju labai svarbu, kad būstų pasiūla smarkiai neviršytų paklausos. Būtent tokie ir bus ateinantys metai.

„Šiuo metu gauti leidimą, planuoti teritorijas, keisti žemės paskirtį galima daug greičiau ir lengviau, todėl ir pasiūla greičiau pasiveja paklausą. Juolab kad Vilniuje yra daug statyboms parengtų sklypų. Esant paklausai, iškart pastebėsime daugiau atgaivintų objektų“, – apie rinkos mechanizmus, užkertančius kelią burbulams, kalbėjo N. Mačiulis.

Svarbu pastebėti, kad tokia tendencija yra prognozuojama tik 2014–2016 metų laikotarpiu, kurį rekomenduojama išnaudoti, tačiau neįsijausti imantis daugiau NT projektų ir planuojant investicijas.

„Po kelerių metų palūkanos neišvengiamai augs, automatiškai mažės nekilnojamojo turto paklausa, o tuomet susidursime su pertekline pasiūla“, – NT sektoriaus atstovus perspėjo S. Vagonis.

NT rinka šiandien yra pakankama pati sau, o gerėjanti šalies ekonomikos padėtis leis jai tvariai vystytis. Euras bus tik mažas katalizatorius arba veikiau medalis už gerą darbą. Vis dėlto reikia įdėmiai stebėti eurais kainas skaičiuojančias Baltijos seses, kurių situacija neretai, pasak G. Nausėdos, atidunda iki mūsų.


Faktai: NT rinka

Taline ir Rygoje nuo ekonominės krizės NT kainos atitinkamai augo 86 ir 21 proc.

Prognozuojama, kad įvedus eurą paskolų palūkanų normos kris 0,56 proc.

ECB siekiamas NT kainų augimas yra 2–3 proc.

 

 

 

 

 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/ne-vien-euras-kels-bustu-kainas-48341.html