Verslo procesų architektas: verslą kurkite ne sau, o vartotojui

Šiuolaikiniai įmonių valdymo principai yra nepakankami, teigia verslo procesų valdymo architektas Rogeris Burltonas, viešėjęs ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Jis tikina, kad šiuolaikinė verslo rinka praryja vis daugiau kompanijų tik todėl, kad šios orientuoja savo produkciją ir paslaugas į vartotoją, tačiau dažnai nesugeba įgyvendinti verslo procesų, kurie sukurtų tinkamą produktą ar suteiktų kokybišką paslaugą.

Lietuvoje verslo procesų valdymo sritis yra gan nauja, apibūdinkite, kuo verslo procesų valdymas svarbus verslo efektyvumui.

Verslo procesų valdymo žinios padeda kitomis akimis pažvelgti į verslo organizavimą ir jo valdymą. Daugelis šiuolaikinių įmonių yra valdomos tradiciniais principais, kurie jau yra pasenę. Tradiciniai verslo organizavimo modeliai nėra efektyvūs, nes jie buvo sukurti, kai rinka buvo stabilesnė, lėčiau kintanti.

Šiuolaikinė verslo aplinka reikalauja, kad įmonės būtų valdomos naujais metodais, kurie užtikrintų verslo efektyvumą, lankstumą. Šiuo metu itin svarbu, kad visi įmonės procesai būtų orientuoti į vartotojo poreikius. Tenka keisti verslo valdymo principus, kad šie atlieptų šiuolaikinio vartotojo lūkesčius.

Dabar gausu įmonių, kurių skyriai ir departamentai savo funkcijas puikiai ir gan efektyviai, tačiau jų veikla nėra tinkamai integruojama į vertės kūrimo procesą, todėl bendras galutinis rezultatas dažnai netenkina vartotojo, o organizacija dirba neefektyviai ir iššvaisto daug resursų vertės nekuriančioms veikloms.

Taigi, mes permąstome įmonės veiklą ir siekiame jos veiklą ir struktūrą pakeisti taip, kad ji neštų kuo daugiau pridėtinės vertės vartotojui.

Kokios pasaulinės tendencijos vyrauja verslo procesų valdymo srityje?

 Procesų valdymo sritis nėra nauja, ji egzistuoja taip pat ilgai kaip pats verslas. Tačiau šiandien verslo aplinka keičiasi kur kas greičiau nei anksčiau, o procesai įmonės viduje yra lemiami vis daugiau faktorių.

Keičiantis verslo aplinkai neišvengiamai turi keistis ir įmonės valdymo principai. Vienas iš faktorių, į kurį turi atsižvelgti visos įmonės yra inovacijos ir jų gausa. Šiuo metu inovacijos suvokiamos ne tik kaip produktų ar paslaugų inovacijos, tačiau ir kaip inovatyvūs sprendimai keisti įmonės veiklą.

Itin svarbu, kad skirtingi kanalai, kuriais pasiekiamas vartotojas – mobilieji telefonai, aplikacijos, socialiniai tinklai – darniai veiktų drauge ir teiktų pridėtinę vertę vartotojui. Tačiau dar svarbiau, kad inovacijos būtų įtrauktos į verslo valdymo, verslo organizavimo procesus.

Dar viena tendencija tai tikslinga orientacija į vartotojų lūkesčius ir poreikius. Tuo paremta visa įmonių rinkodara, tačiau ne tik ji turėtų orientuotis į vartotoją, o ir visa verslo eiga, visi vidiniai organizacijos procesai turėtų tinkamai integruotis su „išoriniu pasauliu“.

Vis daugiau įmonių reguliariai analizuoja ne tik įmonės finansinius rodiklius ir kitus statistinius duomenis, susijusius su įmonės veikla, tačiau ir vartotojų poreikius, įpročius. Atliekama vis daugiau statistinių duomenų tyrimų, kurių įžvalgos panaudojamos, kuriant tokius įmonės valdymo sprendimus, kurie suteiktų dar daugiau pridėtinės vertės vartotojui.

Dar viena tendencija – tai savitarna. Vis daugiau procesų ir veiklų yra atliekama kiekvieno darbuotojo asmeniškai. Nuolat investuojama į darbuotojų kompetencijų ugdymą, kad šie galėtų naudotis technologijomis, inovacijomis. Taip sutaupomi kaštai, skirti aptarnaujančiam personalui.

Viena vertus šiuolaikiniai verslininkai turi daugiau laisvės, galimybių ir pasirinkimų, kaip organizuoti verslą: yra daugybė metodikų, daugybė galimybių komunikuoti, sutaupyti laiko, suefektyvinti veiklą, tačiau kita vertus verslo kompleksiškumas labai apriboja verslininkus, atsiranda vis daugiau verslą determinuojančių veiksnių: ekologija, vartotojų lūkesčiai, nuostatos, asociacijos, darbuotojų teisės, duomenų apsauga. Taigi, šiuolaikiniam verslininkui tenka nemažas iššūkis, kaip suvaldyti šias dvi dimensijas – pasirinkimo laisvę ir įsipareigojimus.

Lietuvoje verslo procesų valdymas sparčiai populiarėja, vyksta kasmetinė konferencija, turime gausią praktikų bendruomenę. Gal galite pasidalyti įžvalgomis, kiek skiriasi verslo procesų valdymo tendencijos Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse, kuriose aktyviai dirbate – Kanadoje, JAV, Brazilijoje, Skandinavijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.

Įprasta manyti, kad JAV kompanijos yra labai pažangios ir jų valdymo principai labai inovatyvūs, tačiau kalbant apie vidutines JAV kompanijas drįsčiau pasakyti, kad jų verslo valdymo principai yra gan tradiciniai. Skandinavijos įmonės pirmauja verslo valdymo inovacijų srityje.

Lenkija, rodos, savo veikloje pritaiko visus procesų valdymo metodus, kurie nepasiteisina Vakarų šalyse. Tačiau kažkaip verčiasi. Auga nauja verslininkų karta, labai perspektyvi ir nuovoki, ir tai keičia situaciją.

Nors Lietuva – labai maža šalis, tačiau gan perspektyvi. Matau, kad šia sritimi domimasi, o verslininkų smalsumas teigia daug vilčių. Džiaugiuosi matydamas, kad verslo mokyklose Lietuvoje dėstoma verslo procesų valdymo disciplina, tai teikia vilčių, kad jauni verslininkai naujai žvelgs į verslo procesus.

Kaip manote, kodėl procesų valdymas nėra toks populiarus?

Daugelis įmonių vadovų nemato prasmės keisti verslo procesus, nes mano, jog tai sutrikdys įmonės veiklą, darbuotojai turės papildomai mokytis dirbti naujomis taisyklėmis. Verslininkai netiki, kad procesų pasikeitimas padės jiems sutaupyti milijonus dolerių. Taip pat įmonės nėra pakankamai subrendę, kad įvertintų procesų valdymo naudą ir prasmę.

Kaip manote, ar procesų valdymas reikalingas tik didelėms kompanijoms?

 Nesutinku. Geras verslo procesų valdymas svarbus ne tik didelėms, bet ir mažoms ar vidutinio dydžio kompanijoms.

Mažesnės įmonės kur kas lankstesnės, todėl procesų valdymo pokyčiai greičiau prigyja ir greičiau atneša apčiuopiamos naudos. Didelėse įmonėse procesų valdymo pokyčiai trunka kelerius metus, pokyčiai sunkiau įgyvendinami.

Kuriuose sektoriuose jaučiamas augantis susidomėjimas verslo procesų valdymu?

Gamybos sektoriuje procesų valdymas kur kas populiaresnis, jis gyvuoja jau keliasdešimt metų. Finansų sektorius šiuo metu itin daug investuoja į verslo procesų atnaujinimą. Lojalūs vartotojai jiems itin svarbūs, tad jie pasiruošę diegti procesų inovacijas visais lygmenimis. Matyti, kad sveikatos sektorius taip pat vis daugiau dėmesio skiria veiklos procesams ir jų efektyvumui.

Gal galite pasidalyti savo sėkmės receptu, kaip tinkamai realizuoti verslo procesų valdymo kultūrą organizacijose?

 Dažnai verslininkai sako, kad procesų valdymo atnaujinimas labai brangus procesas, imlus laikui, reikalaujantis resursų, tad įmonės vengia keistis ir pasilieka prie senų verslo organizavimo sprendimų. Mano patarimas būtų pabandyti pakeisti procesus vos keliose verslo srityse, pamatuoti rezultatus ir tik matant aiškų rezultatą, ryžtis atnaujinti procesus ir visoje įmonėje. Svarbu pradėti nuo problemos, ir pabandyti ją spręsti naujais metodais. Taip pradedama pasitikėti procesų valdymo sritimi. Aš mačiau įmonių, kurios procesų atnaujinimas užtruko dešimtį metų, tačiau galiausiai rezultatas atsipirko ir įmonė pasiekė savo tikslų. Šioje srityje itin svarbi kantrybė.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/verslo-procesu-architektas-versla-kurkite-ne-sau-o-vartotojui-50507.html