„Achemos“ ir VMI interesų sankryžoje

 Paradoksas: už valstybės milijonus kovojantis žmogus valstybei nereikalingas. Būtent toks verdiktas surašytas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkui Modestui Kaseliauskui, norinčiam iš koncerno „Achemos grupė“ antrinės įmonės išreikalauti maždaug 14 mln. litų skolą.

Intrigoje – tik keli, tačiau keistai į frontus susiskirstę asmenys. Prieš VMI viršininką – jo viršininkas, finansų ministras Rimantas Šadžius, kuriam patarimus į ausį šnabžda patarėja Violeta Latvienė. Būtent ją VMI vadovo kėdėje 2005-aisiais pakeitė M. Kaseliauskas. Ministro patarėja yra dirbusi ir koncerno „Achemos grupė“ ekonomikos ir finansų direktore. Šias pareigas ji ėjo tuo metu, kai VMI jau buvo kilę įtarimų dėl galbūt neskaidrios „Achemos grupės“ veiklos. Prieš M. Kaseliauską – ir valstybės kontrolierės pavaduotoja Daiva Bakutienė, praėjusiųjų metų vasarą pasirašiusi sprendimą dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų VMI mokesčių fonde. Būtent šis raštas paskatino finansų ministrą „pasidomėti VMI iš arčiau“, o po žvalgytuvių M. Kaseliauskas buvo „apdovanotas“ griežtu papeikimu. Tiesa, būta kalbų nė karto nebaustą vadovą išvis atleisti iš pareigų.

Intrigos scenoje nepasirodantis personažas – su VMI sietinas D. Bakutienės vyras Almantas. Gali būti, kad dėl šio sutapimo valstybės kontrolierės pavaduotojai teks aiškintis ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Politikai sarkastiškai juokauja, kad V. Latvienė ketina grįžti į VMI vadovo kėdę, tačiau ji pati tai neigia. O kas gali paneigti, kad, sutriuškinus M. Kaseliauską, iš teismo nebus atsiimtas VMI ieškinys dėl milijonų arba nebus pasirašyta valstybei nenaudinga taikos sutartis?

Pavasario pabaigoje abu frontai ietis sukryžiuos Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

„Rekordinis“ derlius

Kol VMI vadovavo V. Latvienė, mokesčius prižiūrinti institucija nesigyrė aptikusi milijoninių mokesčių nesumokėjusiųjų asmenų. Buvusiam Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui M. Kaseliauskui darbo Vilniuje pradžioje tai atrodė keistokai. Netrukus „žuvis“ užkibo.

VMI nustatė, kad „Achemos“ koncernui priklausanti AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) galbūt nesumokėjo valstybei mokesčių. Bendrovės vadovai tai neigė, ir ginčas persikėlė į teismus.

2008-ųjų pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą nutraukti beveik dvejus metus trukusį VMI ir KLASCO mokesčių ginčo procesą, bendrovei į valstybės biudžetą sumokant daugiau kaip 4 mln. litų. Maksimalią naudą valstybei pavyko pasiekti, išsireikalavus rekordinės tuo metu – 4 mln. 225 tūkst. litų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, baudų bei delspinigių – sumos. Tada buvo atliekamas tarptautinis tyrimas, kurį 2007 metais inicijavo VMI, kilus įtarimams, kad vengiama mokėti mokesčius, kai KLASCO, parduodama dalį verslo bendrovei „Klaipėdos terminalo grupė“, pasinaudojo lengvatinio apmokestinimo kompanijų tarpininkavimu.

Kam ne kam, bet V. Latvienei šis VMI gestas negalėjo būti saldusis pipiras – juk ji „Achemos“ koncerne buvo atsakinga už finansus.

Po šio skandalingo atvejo VMI pranešė, kad, skirtingai nei anksčiau, institucija užmezgė glaudžius ryšius su analogiškomis užsienio institucijomis ir savotiškai įspėjo verslininkus, kad nepavyks nuslėpti mokesčių pasinaudojant užsienyje veikiančiomis bendrovėmis. Ateitis parodė, kad bent jau „Achema“ vargu ar išgirdo šį įspėjimą.

Mokėjo už plagiatą

2012-ųjų rudenį VMI informavo, kad koncernui „Achemos grupė“ priklausanti Druskininkuose veikianti UAB Sveikatingumo centras „Ratnyčėlė“ į valstybės biudžetą turės pervesti apie 80 tūkst. litų.

Po ilgų teismo maratonų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patvirtino VMI sprendimą, kuriuo Sveikatingumo centrui priskaičiuota sumokėti beveik 80 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), delspinigių ir baudų. Papildomi mokesčiai priskaičiuoti nustačius, kad Sveikatingumo centras išmokėjo autorinius atlyginimus darbuotojams už neva jų sukurtus darbus, kurie pasirodė esantys internete lengvai randamų studentų ir mokslininkų darbų plagiatai. Vietoj 15 proc. tarifo GPM (toks tarifas buvo taikomas autoriniams darbams) bendrovei nurodyta darbuotojų išmokas apmokestinti 2007 metais galiojusiu 27 proc. GPM tarifu.

Mokesčių specialistams įtarimų sukėlė dvi autorinės sutartys: „Dėl sukūrimo ir pateikimo kineziterapijos programų įvairių ligų susirgimui gydyti ir reabilitacijai bei šių programų įgyvendinimo, taip pat sporto inventoriaus parinkimo bei jų išdėstymo rekomendacijas rekonstruojamame Bendrovės vandens procedūrų komplekse“ ir „Ergoterapijos pritaikymas šiuolaikinėje reabilitacijoje UAB SC „Radnyčėlė“ veiklai ir jo bei visų intelektinių nuosavybės (autorių) turtinių teisių į jį perdavimo užsakovui (Bendrovei)“.

Pagal šias dvi autorines sutartis keliems gyventojams iš viso buvo sumokėta 375 tūkst. litų, šias išmokas apmokestinant tuo metu galiojusiu tokioms pajamoms taikomu 15 proc. GPM tarifu.

Inspektoriai, patikrinę neva autorinių darbų turinį, nustatė, kad didžioji jų dalis yra internete lengvai randamų mokslinių darbų ir interneto puslapyje speros.lt randamų studentų kursinių darbų plagiatas. Taigi parengti darbai neatitiko autorinių teisių objektui keliamų reikalavimų bei originalumo ir kūrybinės veiklos rezultatų kriterijų, buvo parengti pažeidžiant kitų autorių turtines ir neturtines teises, todėl turtinės teisės į tokius darbus negalėjo būti perduotos Sveikatingumo centrui.

Nustačiusi, kad darbai yra plagiatas, VMI atlygį gyventojams apmokestino ne 15 proc. GPM tarifu, taikomu autoriniams darbams, o tuo metu galiojusiu 27 proc. GPM tarifu pajamoms, priskaičiavo delspinigius ir skyrė baudą.

Nors bendrovė bandė teismuose teisintis, kad mokesčių prievoles vykdė tinkamai, teisingai sumokėjo mokesčius už autorinius darbus, o už jų originalumą turi atsakyti patys autoriai, LVAT nutartyje nurodė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą šiuo atveju mokestį apskaičiuoja ir sumoka ne autorius, o mokestį išskaičiuojantis asmuo, t. y. bendrovė, todėl būtent jai tenka atsakomybė už mokesčių prievolių nevykdymą. Teismas aiškiai pasakė, kad „Radnyčėlė“, mokėdama tokias dideles sumas gyventojams, privalėjo imtis priemonių, užtikrinančių, kad atliktas darbas atitinka autoriniams kūriniams keliamus reikalavimus, ir pagal tai įvertini atlygio, išmokėto gyventojams, pobūdį bei taikomą GPM tarifą.

„Šis atvejis – pirmasis, kai VMI pavyko aukščiausios instancijos teisme įrodyti, kad pats autorinio kūrinio teisių pirkėjas – bendrovė privalo įsitikinti darbo originalumu ir tik tokiu atveju taikyti atitinkamus nuo autorinių atlyginimų priklausančius mokėti mokesčius. Ši teismo nutartis patvirtino mokesčių administratoriaus taikomą praktiką, kai pajamos apmokestinamos atsižvelgiant į tikrąjį veiklos turinį, o ne į formalų jų pakeitimą mažesnės mokesčių naštos pajamomis“, – teigė (kieno?)viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

Kur nusėdo milijonai?

„2013–2014 metais VMI atliko 27 kontrolės veiksmus (mokestiniai tyrimai, mokestiniai patikrinimai, operatyvūs patikrinimai) „Achemos“ grupei priklausančiose įmonėse. Jų metu priskaičiuotų mokesčių suma yra 14 019 534 litai, tačiau vyksta mokestiniai ginčai, todėl įmonės kol kas negalime įvardyti“, – tokį oficialų atsakymą iš VMI gavo redakcija, paprašiusi nurodyti didžiausius „Achemos“ grupės skolininkus valstybei. Tačiau iš pažiūros bevertį atsakymą buvo galima nesunkiai iššifruoti. Kadangi AB KLASCO buvo nesumokėjusi ketvirtį milijono litų mokesčių, kelios iš visų 67 koncerną sudarančių bendrovių po kelis ar keliasdešimt tūkstančių, o atsiųstame atsakyme ties UAB „Metoil“ buvo sudėti kryžiukai, nesunku spėti, kad būtent ši bendrovė galbūt ir yra milijoninė valstybės skolininkė.

Praėjusių metų pabaigoje metalais bei naftos produktais prekiavusios bendrovės „Metoil“ direktorius Juozas Miltenis kreipėsi į teismą dėl įmonės bankroto. Šiuo metu bankrutuojanti bendrovė restruktūrizuojama. Imtis tokių veiksmų prireikė VMI pareikalavus sumokėti milijoninius mokesčius. Beje, dar 2010 metais Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjamas ieškinys dėl bankroto šiai bendrovei. Tačiau tuomet teisėjas Dainius Rinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „LBR OIL“ ieškinį atsakovui UAB „Metoil“ dėl bankroto bylos iškėlimo, nutarė, kad patenkinti tokį prašymą nėra objektyvių priežasčių.

„Iš atsakovo UAB „Metoil“ 2009-12-31 balanso matyti, kad įmonės turtas tuo metu sudarė 33 381 230 litų, o mokėtinos sumos (iš kurių neaišku kurios buvo pradelstos) sudarė 36 133 752 litus. Iš UAB „Metoil“ 2009-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ieškinio pateikimo dieną UAB „Metoil“ dirbo nuostolingai, tai yra jos nuostoliai siekė 2 945 849 litus. Iš atsakovo UAB „Metoil“ 2010-05-31 balanso matyti, kad įmonės turtas ieškinio pateikimo dieną iš viso sudarė 43 963 256 litus, o mokėtinos sumos (iš kurių neaišku kurios buvo pradelstos) sudarė 41 559 047 litus. Iš UAB „Metoil“ 2010-05-31 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ieškinio pateikimo dieną UAB „Metoil“ dirbo pelningai, tai yra jos grynasis pelnas siekė 56 731 litą“, – tokiomis matematinėmis lygtimis teisėjas D. Rinkevičius pasirėmė spręsdamas, kad kelti bankroto bylą bendrovei nėra pagrindo.

O štai praėjusiais metais paaiškėjo, kad net keturių valstybių pareigūnai „Achemos“ koncerno įmonę įtaria slepiant mokesčius. Tarptautinis Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Slovakijos pareigūnų tyrimas nustatė, kad bendrovė galėjo nuslėpti apie 14 mln. litų mokesčių. Tuo metu įmonės valdybai vadovavo mirusio „Achemos grupės“ vadovo Bronislovo Lubio žentas Romualdas Žadeika.

Pastaruosius šešerius metus „Metoil“ užsienio šalims pardavinėja naftos produktus, daugiausia – dyzeliną. Juos perka Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Uzbekistane, o parduoda ES šalyse. Tam 2006-aisiais bendrovė net įsigijo naftos produktų terminalą Jonavos rajone, Kalnėnuose. Degalus „Metoil“ gabeno į Lenkiją, Latviją bei Slovakiją, tačiau tikrasis pirkėjas likdavo nežinomas. Mokesčių inspektoriams „Achemos grupės“ įmonė užkliuvo paaiškėjus, kad pirkėjai šiose šalyse gali būti fiktyvūs, o akcizo, pridėtinės vertės ir galbūt kitokie mokesčiai galėjo likti verslininkų kišenėse. Spėjama, kad tokia veikla bendrovė galėjo užsiimti gana ilgai.

Atsakomasis smūgis

Įsisukus ginčams dėl „Metoil“ galbūt nuslėptų mokesčių, Valstybės kontrolė (VK) atliko patikrinimą VMI. Valstybės kontrolierės pavaduotoja D. Bakutienė praėjusių metų liepą pasirašė sprendimą „dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Valstybės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde“. Jame buvo net keli punktai, kuriuose išvardyta, kokius teisės aktus neva pažeidė VMI pareigūnai. Nors kontrolieriai pažeidimų išvardijo begalę, taip ir nedrįso konstatuoti, kokia žala padaryta valstybei ir apskritai ar padaryta. Redakcijos žiniomis, didžiausia VMI „nuodėmė“ – dviejose vietose nesutapo balansiniai rodikliai: vienąkart apie 40, kitąkart apie 20 litų suma. Argi čia lyginsi su 14 mln. litų?

D. Bakutienė kirto: įpareigojo finansų ministrą R. Šadžių „įstatymų nustatyta tvarka dėl sprendimo dėstomojoje dalyje išdėstytų teisės aktų pažeidimų traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn“. Ir nustatė terminą – per 90 darbo dienų. R. Šadžius skubiai sudarė komisiją VMI ir jos viršininko M. Kaseliausko veiklai tirti, o netrukus VMI viršininkui ministras pareiškė griežtą papeikimą.

„Dėl asmenybių jokių savo nuostatų neišsakysiu, į asmeniškumus nesileisiu. Laikausi nuostatos, kad sprendimas, kurį priėmiau, yra pagrįstas ir teisingas, ši pozicija bus ginama teisme. Ar ne per griežtai nubaustas? Tai nėra vieno žmogaus sprendimas. Komisija pasiūlė atleisti iš pareigų. Įvertinęs visas aplinkybes ir tai, kad žmogus iki tol nebuvo baustas, priėmiau būtent tokį sprendimą“, – redakcijai sakė R. Šadžius, paklaustas, kodėl taip griežtai buvo nubaustas M. Kaseliauskas ir apskritai ar buvo pretekstas jį bausti. Finansų ministras paneigė versiją, kad prie VMI viršininko puolimo galėjo prisidėti jo patarėja V. Latvienė: „V.Latvienė į komisiją neįėjo, nes ji yra politinio pasitikėjimo pareigūnė.“ Paklaustas, ar puolimas prieš VMI nėra sietinas su „Achema“, ministras susinervino ir, nelaukdamas kitų klausimų, baigė pokalbį: „Fantazijų nekomentuoju.“

Kvepia interesų konfliktu

D. Bakutienė sprendimą dėl VMI pasirašė tuo metu, kai šioje institucijoje dirbo jos vyras Almantas. Jis Vilniaus apskrities VMI pradėjo dirbti 2002 balandį, o savo noru Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotojo kėdę paliko užpraėjusių metų birželį.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas nurodo, kad „asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą“. Akivaizdu, jog dėl vyro darbo VMI D. Bakutienės parašas po sprendimu galbūt sukėlė interesų konfliktą.

Kitas įstatymo punktas įsakmiai reikalauja, kad „asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali dalyvauti kontrolės, tyrimų komisijų ar kitų tokio pobūdžio institucijų darbe, jeigu tai sukelia interesų konfliktą“. VMI patikrinimą atlikę valstybės kontrolieriai buvo pavaldūs D. Bakutienei.

Redakcija ketino D. Bakutienės asmeniškai paklausti, ar šioje situacijoje ji neįžvelgianti galimo interesų konflikto, tačiau VK vyr. specialistė Lina Krasytė-Elravvas informavo, kad pavaduotoja perdavė „į asmeninius klausimus neatsakinėsianti ir su žurnalistais nekalbėsianti“.

Dar viena detalė. Redakcijai susidomėjus, dėl kokių priežasčių su gana aukštomis pareigomis VMI atsisveikino A. Bakutis ir įsidarbino AB „Lietuvos geležinkeliai“ projekto ekspertu, paaiškėjo, jog vyras buvo galbūt patekęs į konfliktinę situaciją. Mat jo darbo kompiuteriu buvo prisijungta prie įvairių duomenų bazių, kurios nebuvo būtinos darbo tikslams ir VMI buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. „Negalime komentuoti, nes A. Bakutis inspekcijoje jau nebedirba“, – tokio atsakymo į klausimą, kokie yra tarnybinio patikrinimo rezultatai, redakcija sulaukė iš VMI.

Apskundė teismui

M. Kaseliauskas ministro įsakymą skirti jam griežtą papeikimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundas bus nagrinėjamas gegužės 6 dieną. Gegužės pabaigoje to paties teismo net trijų teisėjų kolegija (retas atvejis) imsis spręsti VMI ir VK ginčą. VMI siekia panaikinti D. Bakutienės sprendimą. Bylą buvo galima pradėti nagrinėti ir anksčiau, jei ne keista VK pozicija: atskiruoju skundu ši institucija pareiškė priekaištus, kodėl teismas priėmė pareiškimą, mat byla šiam teismui neteisminga. Teismui atmetus skundą, VK dėl to pasiskundė Vyriausiajam administraciniam teismui. Pastarasis kontrolieriams rėžė: „Jokiais teisiniais aktais nenustatyta, kad teismo nutartis, kuria priimamas pareiškėjo skundas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Jei byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, ji nutraukiama.“

„Tai pirmas atvejis, kai valstybinės institucijos teisininkas, atstovaujantis atsakovui, teismui skundžiasi, kodėl iš ieškovo priimtas skundas“, – humoristinę situaciją redakcijai komentavo VAAT atstovė Sigutė Jacinevičienė-Baltaduonė.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/achemos-ir-vmi-interesu-sankryzoje-51172.html