Rytų Ukrainos sukilėliai ruošiasi separatistiniam referendumui

Už barikadų, sukrautų iš padangų ir plastikinių automobilių bamperių, už kaukėtų kovotojų, užėmusių apšnerkštą vietos administracijos pastatą Donecko mieste, galima rasti vieną kostiumuotą vyrą, sėdinti itin tvarkingame kabinete prie kompiuterio „Apple iMac“ ir rengiantį balsavimą, kuris gali suskaldyti Ukrainą.
33 metų Romanas Liaginas, niekieno nepripažintos „Donecko liaudies respublikos“ rinkimų komisijos pirmininkas, neslepia pasibjaurėjimo ginkluotais kovotojais, prieš mėnesį perėmusiais pastato kontrolę, tačiau pritaria jų tikslams.
„Kiekviena revoliucija surenka savąją kvankų dalį“, – jis sakė naujienų agentūrai „Reuters“. Tačiau R.Liaginas pridūrė, kad „mes tiesiog nebegalime gyventi Ukrainos sudėtyje. Ukraina jau faktiškai su mumis atsisveikino“.
Galbūt Kijevas dar neprarado savo pramoninio rytų regiono, tačiau tikėtina, kad tai nutiks sekmadienį, kai šios plieno ir akmens anglių juostos gyventojai, kurių daugelis yra rusai arba rusakalbiai, balsuos referendume dėl atsiskyrimo.
Tolesni įvykiai lems, ar maždaug 45 mln. gyventojų turinčioje šalyje įsiplieks pilietinis karas, ar padėtis aprims iki įšaldyto konflikto, kuris gali daugelį metų žlugdyti bet kokius planus integruotis su Vakarų šalių vadovaujamomis tarptautinėmis organizacijomis.
„Donecko liaudies respublika“ gali tapti panaši į Gruzijos separatistinius regionus Abchaziją ir Pietų Osetiją, Azerbaidžano Kalnų Karabachą arba Moldovos Padniestrę – į suverenumą pretenduojančius neaiškaus statuso darinius, ignoruojamus beveik viso pasaulio nuo jų susidarymo po Sovietų Sąjungos iširimo 1991 metais.
Kijevas atmes šio referendumo rezultatus, tačiau Rusijos atsakas – sunkiai prognozuojamas. Maskva aneksavo Krymą po kovą ten surengto panašaus balsavimo, vykusio prižiūrint pusiasalį okupavusioms Rusijos pajėgoms. Tačiau šįkart Kremlius pasistengė, kad jo ryšiai su referendumo organizatoriais nebebūtų tokie akivaizdūs.
Nors neseniai atliktos apklausos rodo, kad atsiskyrimą nuo Ukrainos pritaria tik mažuma, R.Liaginas teigia, jog dėl referendumo rezultatų abejoti neverta.
Raudonos, mėlynos ir juodos spalvos sukilėlių respublikos vėliava jau plevėsuoja ant regiono administracijos pastato Donecke – tvarkingame mieste, kertamame ilgo bulvaro, kuriame veikia kavinės po atviru dangumi ir restoranai. Tai šen, tai ten matosi reliktų iš Sovietų Sąjungos – pavyzdžiui, bolševikų lyderio Vladimiro Lenino statula.
Už miesto plytinčiame žaliame kraštovaizdyje dunkso didelės gamyklos ir kasyklos.
Vakarų šalių stebėtojai balsavimo neprižiūrės, o jų nebuvimas kursto kaltinimus, kad rezultatai bus klastojami. Taip pat nenustatyta, koks turi būti mažiausias dalyvių aktyvumas, kad referendumas būtų laikomas įvykusius. Balsavimas taip pat vyks kaimynėje Luhansko srityje, esančioje prie sienos su Rusija. Ten irgi įsitvirtinę ginkluoti sukilėliai, todėl nuogąstaujama, kad ne visų gyventojų balsas bus išklausytas.
Takoskyra – žmonių žūtis Odesoje
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, kad tas referendumas bus „dirbtinis ir fiktyvus“.
„Mes kategoriškai atmetame šias neteisėtas pastangas toliau skaldyti Ukrainą“, – jis sakė per spaudos konferenciją Vašingtone po susitikimo su Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadove Catherine Ashton.
Interviu su žmonėmis miestuose ir miesteliuose sukilėlių kontroliuojamame regione atskleidžia didelius požiūrių skirtumus tarp daugiau nei 3 mln. žmonių, kurie, anot R.Liagino, turės teisę balsuoti.
„Reuters“ žurnalistai kalbėjosi su žmonėmis, kurie pasisako už įvairius šio konflikto sprendimo variantus: didesnę autonomiją nuo centrinės Kijevo vyriausybės, perėjimą prie federacinės valstybės, nepriklausomos valstybėlės įkūrimą arba prisijungimą prie Rusijos.
Tačiau vis tvirčiau palaikoma pozicija, kad reikia atsiriboti nuo Kijevo, jau mėnesį tęsiantis sukilimui, kuris praeitą savaitę įžengė į naują kruviną fazę, kai vyriausybinės pajėgos pradėjo puolimą.
Dešimtys prorusiškų aktyvistų praeitą penktadienį žuvo per gaisrą viename pastate, įsiplieskusį per susirėmimus su vyriausybės šalininkais pietiniame Odesos uostamiestyje. Daugelis „Reuters“ pašnekovų sakė, kad ta tragedija žymėjo ribą, kurią peržengus nebegalima sugrįžti atgal.
„Ar tai, kas įvyko, normalu? – klausė 25 metų Aleksandras Proskurinas, dirbantis krupjė vienuose lošimo namuose Kramatorsko mieste. – Prisijungti prie Rusijos – mažesnis blogis negu likti su Ukraina.“
Tačiau 54 metų Nikolajus, buvęs žmonių minioje, susirinkusioje to miesto gatvėje, kad užkirstų kelią Ukrainos pajėgų puolimui, sakė tenorintis didesnės valdžios decentralizacijos, kad šiam kasybos regionui atitektų daugiau jo generuojamų pajamų, kurios sudaro apie trečdalį Ukrainos pramonės produkto.
„Valdžia turėtų būti čia, o ne Kijeve, – sakė jis. – Niekas nesako, kad turime prisijungti prie Rusijos, tačiau Kijevas nenori derėtis. Užuot derėjęsi, jie siunčia armiją.“
„Mulkinimas“
Referendumas rytiniame regione gali sukelti dar didesnį pavojų nacionaliniams prezidento rinkimams, kurie vyks Ukrainoje dviem savaitėmis vėliau.
Vakarų šalių palaikoma Kijevo vyriausybė tikisi, kad tie rinkimai nubrėš liniją jau kelis mėnesius vykstančiuose neramumuose, pirmiausiai įsiplieskusiuose sostinėje, kai prezidentas Viktoras Janukovyčius nusprendė atsisakyti glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga.
R.Liaginas anksčiau dirbo V.Janukovyčiaus Regionų partijos konsultantu, bet Kremliaus palaikomas šalies vadovas buvo nuverstas vasario pabaigoje po Kijevo centre įsiplieskusių ginkluotų susirėmimų.
Prezidento pabėgimas į Rusiją pakurstė sukilimą Kryme, o vėliau – jo gimtajame rytiniame regione. Kijevas sako, kad tuos neramumus režisuoja Kremlius, tačiau Rusija tokius kaltinimus neigia.
„Gegužės 11-ąją bus ne referendumas, sakė Ukrainos oligarchas Petro Porošenka, buvęs ministras ir pagrindinis kandidatas į prezidento postą. – Tai mulkinimas, turintis susilpninti Ukrainos valstybę ir ją suskaldyti.“
„Vykstant antiteroristinei operacijai, žmonės bijo išeiti į gatves, jau nekalbant apie balsavimą“, – pridūrė jis.
Kijevas siūlo surengti nacionalinį referendumą dėl valdžios decentralizacijos – tačiau tik tuomet, kai liausis kovos.
„Referendumas neturi vykti jaučiant įremtą šautuvo vamzdį“, – laikinojo Ukrainos prezidento Oleho Turčynovo administracijos vadovo pavaduotojas Andrijus Senčenka sakė antradienį.
Tačiau gali būti jau per vėlu. Ukraina skelbia, kad jos pajėgos veržia žiedą aplink sukilėlių tvirtovę Slovjanską, tačiau jų laimėjimai atrodo netvarūs.
Miesto šturmas gali sukelti didelio masto kraujo liejimą tuo metu, kai dešimtys tūkstančių Rusijos karių yra sutelkti prie sienos, esančios vos už maždaug 160 kilometrų nuo kovos veiksmų zonos.
„Kijevui nepatiks (referendumo) rezultatai, todėl bus pralieta daugiau kraujo, – Slovjanske prognozavo 58 metų autobuso vairuotojas Piotras Kosachovas. – Jie mums parodė, ką nori daryti. Čionykščiai žmonės nebenori turėti nieko bendra su Ukraina.“
Tuo tarpu R.Liaginas Donecke jau žino, kaip balsuos.
„Mes jau nebesame Ukrainoje“, – tikino jis.

 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/rytu-ukrainos-sukileliai-ruosiasi-separatistiniam-referendumui-51318.html