Lietuviai mėgsta gydytis brangiai

Lietuvoje naujas skandalas – brangsta vaistai. Diabetu sergančios moterys piktinasi, neva už vaistus turėjusios primokėti per pusantro šimto litų, nors anksčiau iš viso nereikėdavo atverti piniginės. Ligonių kasų, Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai ir dauguma vaistų gamintojų tik gūžčioja pečiais – jų skaičiavimu, už mėnesiui vartoti reikalingus vaistus daugiausia gali tekti primokėti 10 litų. Tačiau sveikatos apsaugos ministras mojuoja popieriaus lapu, kuriame pavyzdys – insulinas kaimyninėje šalyje kainuoja 62,94 Lt, o pas mus – 97,09 Lt.

Pigiau yra brangiau
Balandžio 30-ąją įsigaliojo naujas Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainynas. Jis nustato bazines vaistų kainas ir kiek tas kainas kompensuos ligonių kasos – 100, 80 ar 50 procentų. Jei vaistas kainuoja brangiau nei nustatyta bazinė kaina, bet ligonių kasos ją kompensuoja 100 proc., ligoniui vis tiek tenka primokėti.

Šiemet kompensuojamiesiems vaistams suplanuota išleisti 10 mln. Lt mažiau nei pernai, bet, „kad būtų pažabotas farmacininkų apetitas ir reguliuojamos vaistų kainos“ Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), rengdama naują kainyną, pakeitė vaistų kainų referavimo taisykles ir sumažino didžiausius leistinus skirtumus tarp pigiausio ir brangiausio grupės vaisto, ir dar į kainyną įrašė beveik šimto pavadinimų naujų generinių vaistų, t. y. originalių vaistų kopijų. O jie yra pigesni. Todėl, ministerijos skaičiavimu, sumažėjo beveik bazinės 1 300 vaistų kainos.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis didžiuojasi, kad šitaip pavyks sutaupyti net 45 mln. Lt. Už šiuos pinigus bus galima ligoniams kompensuoti naujus modernius vaistus. Tačiau sumažėjus bazinei kompensuojamųjų vaistų kainai, padidėjo priemoka už vaistus, kuriems patentas nėra pasibaigęs.
Sukėlė skandalą
„Dabar turiu primokėti 34 litus už dėžutę vienos rūšies insulino, o man reikia dviejų rūšių. Anksčiau šis vaistas nekainavo. Galiu guostis bent tuo, kad man reikia palyginti nedidelės insulino dozės. Ligoniams, kuriems paskirtos didesnės dozės, tai tikrai didelis smūgis“, – sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Moters žiniomis, išaugo priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir daliai žmonių, sergančių artritu, astma, hipertonija ir kitomis lėtinėmis ligomis. V.Augustinienei skambina ligoniai iš įvairių šalies miestų bei rajonų ir skundžiasi nebegalintys įpirkti vaistų.

Tiesa, yra insulino, taip pat ir kitų vaistų įvairioms ligoms gydyti, už kuriuos nereikia primokėti, tačiau jie tinka ne visiems. V.Augustinienė išbandė ne vieną insuliną, kol gydytojai parinko jai tinkamiausią.

„Daug ligonių dabar neįstengs nusipirkti jiems parinktų veiksmingų vaistų. Taigi gydytojams teks keisti gydymą – išrašyti pigesnių. Koks bus jų poveikis, galima tik spėlioti. Gali būti, kad dalies ligonių sveikata pablogės ir jie atsidurs ligoninėje. Tada valstybei gydymas tikrai bus brangesnis“, – teigė V.Augustinienė.
Negali būti
„Šios žinios neatitinka tikrovės“, – teigė Farmacijos departamento prie SAM direktoriaus pavaduotojas Linas Mažeika.

Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė irgi trauko pečiais, mat jos turimi skaičiai rodo, kad, įsigaliojus naujajam kainynui, sumažėjo ne tik bazinės vaistų kainos, bet ir priemokos: už vidutinę mėnesio dozę gegužę žmonės primokėjo tik 9,4 Lt. Taigi kad ir kaip skaičiuotum, šimtai litų nesusidaro. „Gal tie žmonės pirko dar ką nors?“ – svarsto valdininkai.

Anot K.Garuolienės daugiausia lėšų ligonių kasos išleidžia vaistams, kurie kompensuojami 100 proc., o ligoniai daugiausia primoka už vaistus, kurie kompensuojami 80 proc. Tiek dažniausiai kompensuojami vaistai nuo širdies ligų. Pavyzdžiui, vaistai onkologinėms ligoms gydyti kompensuojami 100 proc. ir už juos ligoniams beveik nereikia primokėti. Insulino preparatai taip pat kompensuojami 100 proc. Beje, mišraus poveikio insulinams kompensuoti ligonių kasos išleidžia daugiausia – apie 24 mln. Lt, kiek mažiau – bronchinės astmos ir onkologinėms ligoms gydyti skiriamų vaistų kainoms kompensuoti.

Koją pakišo Europa
L.Mažeika teigė, kad, pradėjus galioti naujam kainynui, už 48 grupių vaistus priemokos sumažėjo, 333 – priemokos nesikeitė, 63 – dėl euro ir lito apvalinimo priemoka išaugo iki 1 lito, už 46-ių, tarp jų ir insulinus, – priemoka išaugo iki 5 Lt, už 16-a – padidėjo iki 10 Lt.

Anot valdininko, rengiant kainyną buvo tariamasi su vaistų gamintojais, jog jie kainas sumažintų tiek, kad žmonėms kaip ir anksčiau nereikėtų primokėti arba priemoka būtų minimali. Tačiau koją pakišo 10–20 Lt atpigę vaistai kaimyninėse šalyse, mat Lietuvoje vaistų kainos apskaičiuojamos atsižvelgiant į tų pačių vaistų kainas Lenkijoje, Čekijoje ir kitose šalyse.

Ministras V.P.Andriukaitis turi ir kitų argumentų. Jis farmacijos kompanijoms grasina išsiųsiąs laiškus jų vadovams centrinėse būstinėse. „Kai tik pradėjome mažinti vaistų kainas, iškart kompanijos ėmė piktnaudžiauti didindamos priemokas. Mes tai matome ir įspėjome. Yra ES direktyvos, kurios įpareigoja kompanijas elgtis sąžiningai. Todėl galime kreiptis į bendrovių atstovybes, kad priemokų taikymas būtų kuo greičiau sustabdytas“, – sakė ministras. Jis gamintojų atsakymo lauks tik iki birželio 10-osios.

Gamintojai ginasi
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorius Leonas Kalėtinas atkirto, kad valdininkų teiginiai, neva kompanijos Lietuvai pateikė didesnes kainas nei kaimynams, yra netiesa.

Insuliną gaminančios bendrovės „Novo Nordisk“ Baltijos šalių generalinis direktorius Saulius Šabūnas teigė, kad pernai ši bendrovė priemokoms kompensuoti išleido 4 mln. Lt, o šiemet tam ketina skirti 4,5 mln. Lt. „Mūsų vaistų kainos yra mažiausios ne tik tarp referentinių šalių, bet ir Europoje. Už mūsų vaistus dabar žmonės turi primokėti nuo 0 iki 9,99 Lt, atsižvelgiant į tai, kurioje vaistinėje parduodami. Paradoksas – mūsų insulinas pigiausias Europoje, o priemoka didėja. Jos didėja todėl, kad vaistai neteisingai grupuojami“, – teigė jis.

„Didesnes kainas pateikė gal tik viena dvi įmonės. Kitos kompanijos nustato žemiausias kainas Europoje. Ydinga kainodara. Dėl to, atsiranda ir priemokos. Kompanijos nieko negali pakeisti, nes valdžia pati nustatė tokias taisykles, – tvirtino L.Kalėtinas ir pridūrė: – Mes nesuprantame, kodėl mums priekaištaujama. Jeigu kyla problemų su kokiu nors vienu produktu, tai gal būtų galima tiesiai pasakyti, kas elgiasi ne pagal taisykles.“ Insuliną gaminančios amerikiečių kompanijos „Eli Lilly“ vadovė Lietuvoje Aurelija Juškevičienė ginasi, neva jos kompanija nuo 12 iki 24 proc. sumažino kainas.

Per pastaruosius dvejus metus gamintojai priemokoms už vaistų kompensuoti išleido daugiau kaip 52 mln. Lt. Dar 45 mln. Lt per metus priemokoms kompensuoti išleidžia vaistininkai.

Iš kišenės – milijonai
Ligonių kasos suskaičiavo, kad šalies ligoniai per metus iš savo kišenės už vaistus primoka 160–170 mln. Lt priemokų, dažniausiai už vaistus nuo širdies ligų. Tačiau K.Garuolienė įsitikinusi: jei žmonės rinktųsi pigesnius vaistus, priemokoms jie išleistų 6 kartus mažiau nei dabar.

„Lietuvoje susiformavo tradicijos, kurios būdingos tik Rytų Europos šalims: žmonės nori gydytis tik brangiausiais vaistais. Ir, žinoma, už tai sumoka didžiąją dalį priemokų“, – sakė specialistė.

„Žmonės vaistinėse neturi pirkti, kas jiems siūloma, jie turi reikalauti pigiausio vaisto“, – kolegei antrino L.Mažeika. „Ligoniai nesirenka vaisto, kurio visa kaina yra kompensuojama, nes daugelis įsivaizduoja, kad kuo brangesnis vaistas, tuo jis geresnis. Toks supratimas naudingas verslininkams. Yra valstybių, kuriose nėra galimybių rinktis – ligoniams skiriamas pigiausias vaistas. Lietuvoje paplitusi praktika daryti spaudimą gydytojams, kad jie skirtų tik brangius vaistus“, – tvirtino ministras.

Vaistinių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė atšauna, kad vaistininkai savavališkai vieno insulino keisti kitu negali, pigesnį gali skirti tik gydytojas. Išklausęs argumentus, kad pigesni vaistai ne visuomet geri, ministras ironizuoja: „Švedai gali gydytis pigiai, o lietuvio kūnas toks, kad jam tinka tik brangūs vaistai.“

Todėl dabar ligonių kasos kontroliuos ne tik vaistų kainas, ar teisėtai jie skiriami, bet ir gydymo technologijas, t. y. ar negalima gydyti žmonių taip pat gerai, bet pigiau.

Vaistas Mokama priemoka už pakuotę (Lt) Už pigiausią tektų primokėti (Lt)
„Nebilet“ 5 mg 20,5 3,87
„Noliterax“ 10 mg 23,3 16,6
„Noliprel forte“ 5 mg 14,2 6,99
„Betaloc ZOK“ 50 mg 5,0 1,7
„Presteram“ 10 mg, 5 mg 27,5 10,01
„Tenaxum“ 1 MG 12,1 4,96
„Presteram“ 10 mg, 10 mg 29,2 9,92
„Presteram“ 5 mg, 5 mg 18,2 6,08
„Preductal MR“ 35 mg 15,3 0,46
Šaltinis – VLK.
Už šiuos devynis vaistus 2014 m. ligoniai iš savo kišenės primokėjo 36 mln. Lt. Jeigu jie būtų rinkęsi pigesnius vaistus, būtų sumokėję 6 kartus mažiau – 6 mln. Lt.
 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/lietuviai-megsta-gydytis-brangiai-51860.html