PwC: verslo lyderių optimizmas mažėja

 Antradienį Davose pristatyta pasaulinė „PwC“ verslo lyderių apklausa parodė, jog šiais metais mažesnė dalis įmonių vadovų tiki pasaulio ekonomikos būklės pagerėjimu per ateinančius 12 mėnesių. Tačiau tikėjimas dėl savo įmonių pajamų augimo išlieka stabilus.

Pasaulio ekonomika
Šiais metais 37 proc. verslo lyderių mano, kad pasaulio ekonomikos būklė gerės, kai tuo tarpu pernai augimą prognozavo 44 proc. respondentų. Lyginant su praėjusiais metais dvigubai daugiau vadovų prognozuoja ekonomikos sulėtėjimą(17 proc.), o 44 proc. mano, kad pasaulio ekonomikos būklė išliks stabili.

Didžiausias pesimizmas jaučiamas tarp Vidurio ir Rytų Europos įmonių vadovų: tik 16 proc. tiki, kad pasaulio ekonomikos būklė pagerės.

Įmonių pajamų augimas
Nepaisant mažėjančio optimizmo dėl pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų, verslo lyderiai tiki, kad jų įmonių laukia šviesi ateitis. 39 proc. vadovų teigia, kad jie yra „visiškai įsitikinę“, jog jų įmonių pajamos per ateinančius 12 mėn. augs. Ir ši nuomonė išlieka stabili lyginant su pernai metais.

Vertinant vadovų iš įvairių regionų optimizmą dėl įmonių pajamų augimo, jaučiamos skirtingos nuotaikos. Labiausiai augimo perspektyvomis tiki Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono verslo lyderiai (45 proc.). Šiaurės Amerikos įmonių vadovų optimizmas, lyginant su praėjusiais metais, išaugo nuo 30 proc. iki 43 proc. Mažiausiai savo įmonių augimu tiki Vakarų Europos (31 proc.) bei Vidurio ir Rytų Europos (30 proc.) verslo lyderiai.

Ypač sumažėjo vadovų optimizmas tose šalyse, kurios gyvena iš naftos gavybos, drastiškai sumažėjus naftos kainoms. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Rusijos vadovai pasižymėjo didžiausiu optimizmu, o šiais metais jų tikėjimas yra labiausiai pesimistiškas (2014 m. - 53 proc., o 2015 m. -16 proc.).

Lietuvos įmonių vadovai dėl savo verslo perspektyvų yra optimistiškesni nei bet kurios kitos šalies vadovai. 2014 m. rugsėjo mėnesį „PwC“ ir „Verslo žinių“ atlikto Lietuvos įmonių vadovų nuomonės tyrimo duomenimis, net 64 proc. Lietuvos didžiausių įmonių vadovai tiki, kad 2015 metais jų įmonių pajamos augs.

„PwC“ vadovaujančioji partnerė Lietuvoje Kristina Kriščiūnaitė teigia:
„Pasaulyje vyksta reikšmingi ekonominiai, politiniai ir socialiniai pokyčiai. Verslo lyderiai atsargiai vertina pasaulio ekonomikos būklę bei savo įmonių augimo perspektyvas. Kai kurios išsivysčiusios rinkos, kaip JAV atsigauna, bet daugelis, pavyzdžiui Eurozonos šalys, vis dar patiria sunkumų.
Lietuvos vadovams biudžetuojant 2015 m. augimo prognozes buvo mažiau ES ekonomikos sulėtėjimo ženklų, o susiklosčiusi situacija Rusijos rinkoje nebuvo tokia dramatiška. Lietuvos eksportuotojų augimas labai priklausys nuo kaimyninių rinkų rezultatų ir sugebėjimo greitai reaguoti į susiklosčiusią padėtį. Blogėjanti aplinkinių rinkų situacija gali priversti apkarpyti Lietuvos įmonių vadovų prognozes ir lūkesčius.“

Augimo strategija
Verslo lyderiai identifikuoja JAV kaip svarbiausią rinką jų įmonių augimui 2015 m. JAV tarp trijų svarbiausių rinkų augimui įvardijo 38 proc. vadovų, 34 proc. nurodė Kiniją, 19 proc. Vokietiją, 11 proc. JK ir 10 proc. įvardijo Braziliją. Šiais metais JAV pirmą kartą aplenkė Kiniją.

Lietuvos verslo lyderiai savo įmonių augimą sieja daugiausia su kaimyninėmis rinkomis: Skandinavijos šalių (24 proc.), Latvijos (13 proc.), Vokietijos (10 proc.). Pažymėtina, kad palyginti su 2013 m. apklausa, itin sumažėjo įmonių, siejančių savo augimą su Rusijos rinka – nuo 39 proc. 2013m. iki 8 proc. 2014m. Plėtrą tolimose šalyse, tokiose kaip Š. Amerika ar Kinija, planuoja tik labai nedidelė įmonių dalis.

Per ateinančius 12 mėnesių verslo lyderiai planuoja imtis skirtingų strategijų, siekdami sustiprinti savo įmones. 71 proc. planuoja mažinti kaštus, 51 proc. – užmegzti strategines partnerystes ar steigti bendras įmones, 31 proc. – perduoti verslo procesą ar funkciją trečiosioms šalims, o 29 proc. – vykdyti įsigijimą ar susijungimą vietos rinkoje.

Lietuvos įmonių vadovų dienotvarkėse daugiausia figūruoja sąnaudų optimizavimo planai. Net 52 proc. planuoja įgyvendinti sąnaudų mažinimo iniciatyvas 2015 metais. Naujos bendros įmonės steigimą ar strateginės partnerystės užmezgimą planuoja 13 proc., verslo proceso ar funkcijos perdavimą išoriniams tiekėjams planuoja tik 5 proc., o vykdyti įsigijimą ar susijungimą vietos rinkoje planavo tik 4 proc. respondentų.

Anot „PwC“ vadovaujančios partnerės Lietuvoje Kristinos Kriščiūnaitės „kalbant apie sąnaudų mažinimą, reikia pastebėti, kad prieš metus tik 37 proc. vadovų turėjo tokių planų. Įmonės jautėsi atsigavę po krizinio laikotarpio ir mažiau galvojo apie taupymą, tačiau netikėtai pasikeitusi situacija politinėje arenoje įmonėms dar kartą priminė, kad reikia būti pasiruošusioms įvairiems scenarijams ir vėl ieškoti sąnaudų optimizavimo alternatyvų. Svarbu pažymėti, kad sąnaudų optimizavimo priemonės tampa vis labiau susietos su įmonių strategijos įgyvendinimu, t. y. įmonės atidžiai vertina, ar patiriamos veiklos sąnaudos siejasi su strateginiais tikslais ir vengia nepamatuotų trumpalaikių sprendimų, kai visuotinis sąnaudų mažinimas neigiamai paveikia įmonės konkurencingumą“.

Kas verslo lyderiams kelia didžiausią susirūpinimą?
Kaip ir ankstesniais metais, didžiausia grėsme savo verslui pasaulio įmonių vadovai įvardijo per didelį reguliavimą (78 proc.). Itin aukštą susirūpinimą per dideliu reguliavimu nurodė vadovai šiose šalyse: JAV (90 proc.), Vokietijoje (90 proc.), JK (87 proc.), Kinijoje (85 proc.).

Lietuvos verslas per didelį valstybės reguliavimą laiko mažesne grėsme - ją įvardijo 70 proc. respondentų. Tačiau labiau nei pasaulio verslo lyderiai, šalies įmonių vadovai (87 proc.) susirūpinę dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo (pasaulyje - 73 proc.), didėjančios mokesčių naštos (80 proc., pasaulyje – 70 proc.).

Įmonių vadovai Lietuvoje (48 proc.) daug mažiau nei pasaulyje (72 proc.) nerimauja dėl fiskalinio deficito ir valstybės skolos, kibernetinių grėsmių ir per mažo duomenų saugumo (47 proc., pasaulyje – 61 proc.).

„Kibernetinio saugumo svarbą pasaulio įmonių vadovai vis labiau supranta ir vertina, jų susirūpinimas saugumu stipriai išaugo, palyginti su ankstesniais metais. Tuo tarpu Lietuvoje verslas nėra smarkiai nukentėjęs nuo kibernetinių atakų, todėl nepakankamai vertina, kaip ši grėsmė galėtų atsiliepti jų verslui“ – priduria Kristina Kriščiūnaitė.

Vyriausybės prioritetai
Įmonių vadovai pasaulyje mano, kad svarbiausias valdžios prioritetas turėtų būti konkurencingos ir efektyvios mokesčių sistemos sukūrimas, tai nurodė 67 proc. respondentų . Kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą įvardijo 60 proc. vadovų. Kiti prioritetai Vyriausybėms turėtų būti fizinės infrastruktūros vystymas (49 proc.), kapitalo prieinamumo užtikrinimas (29 proc.), skaitmeninės infrastruktūros kūrimas (28 proc.).

Lietuvos įmonių vadovų tarpe vyrauja panašios nuomonės ir jie išskiria tuos pačius prioritetus. Konkurencingesnės ir efektyvesnės mokesčių sistemos sukūrimą nurodė 57 proc. respondentų, o kvalifikuotos darbo jėgos parengimą 44 proc. Kiti prioritetai, kurios Lietuvos valdžios institucijos turėtų įgyvendinti siekiant padidinti Lietuvos konkurencingumą yra nacionalinio saugumo užtikrinimas (41 proc.), darbo kodekso liberalizavimas (40 proc.), energetinių išteklių prieinamumo užtikrinimas (37 proc.) ir finansinio sektoriaus stabilumo ir kapitalo prieinamumo užtikrinimas (35 proc.).

Darbo rinka
Pusė apklaustų įmonių vadovų pasaulyje teigia, kad per ateinančius 12 mėnesių darbuotojų skaičius jų įmonėse augs. Darbuotojų skaičiaus mažėjimą planuoja 21 proc. respondentų.

Lietuvoje 57 proc. vadovų nurodė ketinantys išlaikyti tą patį darbuotojų skaičių, o apie įdarbinimą svarsto 37 proc. Lyginant su praėjusiais metais, vadovai planuoja šiek tiek mažiau plėsti darbuotojų gretas, tačiau numato ir mažiau atleidimų – tik 7 proc. Kalbant apie darbo užmokesčio didinimą, 44 proc. vadovų ketina didinti atlyginimą 5-15 proc., tuo tarpu 34 proc. – pagal metinės infliacijos lygį, o 23 proc. darbo užmokesčio didinti nenumato.


Vykdydama kasmetinę pasaulio įmonių vadovų apklausą, per 2014 m. paskutinįjį ketvirtį „PwC“ apklausė 1322 įmonių vadovus 77-iose šalyse: 459 – Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, 455 – Europoje, 147 – Šiaurės Amerikoje, 167 – Lotynų Amerikoje, 49 – Afrikoje ir 45 – Vidurio Rytų regione.
2014 m. spalio mėn. „PwC“ ir „Verslo žinios“ paskelbė Lietuvos įmonių vadovų nuomonės tyrimą. Apklausoje dalyvavo 104 didžiausių Lietuvos įmonių vadovai.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/pwc-verslo-lyderiu-optimizmas-mazeja-54220.html