Lietuva tampa pirmūne

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI). 2015 m. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, septintus metus lyderė pagal bendrą konkurencingumo indeksą išlieka Šveicarija. Antroje vietoje – Singapūras, trečioje – JAV. Lietuva pagal BKI pakilo 5 pakopomis aukštyn ir užėmė 36 vietą, Estija iš 29 nusileido į 30 vietą, Latvija – iš 42 į 44 vietą.

Įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, 2015 m., kaip ir praėjusiais metais, pirmą vietą užėmė Singapūras. Aplenkusi JAV ir Jungtinius Arabų Emiratus, į antrą vietą pakilo Šveicarija. Trečią vietą jau antri metai užima Honkongas.

Atrodome gerai – tačiau negeriausiai

Lietuva pagal šį subindeksą iš 37 vietos pakilo į 35 vietą, Latvija – iš 34 nusileido į 37, Estija, kaip ir praėjusiais metais, pasiliko toje pačioje 21 vietoje. Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios pagrindinių reikalavimų sritys: makroekonominės aplinkos – 30 vieta (2014 m. – 42, 2013 m. – 58, 2012 m. – 75), sveikatos bei pradinio išsilavinimo – 36 vieta (2014 m. – 35, 2013 m. – 50, 2012 m. – 39), ir infrastruktūros – 42 vieta (2014 m. – 43, 2013 m. – 41, 2012 m. – 40) sritys, o prasčiausiai – institucinė sritis – 53 vieta (2014 m. – 58, 2013 m. – 61, 2012 m. – 60).

Pagal našumą skatinančių veiksnius, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, pirmoje vietoje trečius metus iš eilės buvo JAV, antroje vietoje – Singapūras, trečioje – Honkongas. Lietuva pagal šio indekso vertinimus pakilo dvejomis pakopomis aukštyn – iš 38 į 36 vietą. Latvija nusileido trimis pakopomis žemyn ir užėmė 39 vietą. Estija iš 27 vietos nusileido į 28. Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios našumą skatinančių veiksnių subindekso sritys: technologinė parengtis – 22 vieta (2014 m. – 28, 2013 m. – 35, 2012 m. – 33), aukštojo mokslo ir profesinio mokymo – 24 vieta (2014 m. – 26, 2013 m. – 27, 2012 m. – 26). Prasčiausiai vertinamos šio subindekso sritys: Lietuvos rinkos dydis – 78 vieta (2014 m. – 77, 2013 m. – 78, 2012 m. – 74), ir finansų rinkos plėtra – 57 vieta (2014 m. – 65, 2013 m. – 87, 2012 m. – 87).

Pagal inovacijų ir verslo išmanuma 2015 m. lyderės pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo Japonija, trečioje vietoje – Vokietija. Lietuva pagal šį subindeksą pakilo 7 pakopomis aukštyn ir užėmė 37 vietą (2014 m. – 44 vieta), Latvija iš 61 vietos pakilo į 58, Estija – iš 34 į 31. Lietuva pagal verslo išmanumo srities vertinimus iš 49 vietos pakilo į 39, pagal inovacijų – iš 44 į 36.

Kur Lietuva yra geriausia?

Pasaulio ekonomikos forumas tyrime Lietuva užima lyderės poziciją pagal ŽIV ir AIDS ligų prevenciją. Geriausiai Lietuva įvertinta šiose srityse: pagal prekybos muito tarifo dydį (5 vieta), tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui (9), procedūrų pradėti verslą nebuvimą (9), terminų nebuvimą pradėti verslą (9), darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (11), galimybę naudotis internetu mokyklose (11).

Aukštas vietas Lietuva užima pagal moterų užimtumą (15), vietinių tiekėjų skaičių (16), eksporto dalį BVP (17), fiksuoto plačiajuosčio interneto vartotojų skaičių (17), importo dalį BVP (18), vietinės konkurencijos intensyvumą (18), matematikos ir gamtos mokslų ugdymo kokybę (20), turinčių vidurinį (21) ir aukštąjį išsilavinimą gyventojų lygį (21), pradinio išsilavinimo kokybę (22), geležinkelių infrastruktūros kokybę (23), interneto pralaidumą (23), mokslo ir gamybos bendradarbiavimą MTEP srityje (27), darbo užmokesčio ir našumo santykį (27 vieta).

Kur mes atsiliekame?

Žemiausias vietas tarp 140 pasaulio šalių Lietuva užima pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti (123), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką (120), šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus (116), atleidimo iš darbo išlaidas (109), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus (108) ir valdžios reguliavimo naštą (103).

2015–2016 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, 16,6 proc. Lietuvos verslininkų įvardijo neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją. Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė mokesčių dydį – 14,8 proc., trečioje – ribojančius darbą reglamentus (13,5 proc.). Mokesčių reguliavimą kaip kliūtį verslui įvardijo 10,2 proc. apklaustų Lietuvos verslininkų, po 9,3 proc. nurodė nepakankamai kvalifikuotą darbo jėgą ir korupciją.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/lietuva-tampa-pirmune-55647.html