Nepasisekimas – kelias į sėkmę. Kaip pradėti savo verslą?

Dažnas svajojame dirbti sau, realizuoti idėjas ir pelningai jas vystyti. Pastaruoju metu vis dažniau girdime žodį – startuolis ir skaitome jų įkūrėjų sėkmės istorijas. Tačiau nuo ko pradėti? Ekspertai teigia, vien idėjos tikrai nepakaks.

Startuolis nėra tas pats, kaip tradicinis verslas. Nors nustatyto apibrėžimo nėra, verslo akceleratoriaus „Startup.lt“ generalinis direktorius Arvydas Bložė nurodo, kad startuolis skiriasi tuo, jog pateikia naują produktą ar paslaugą ir yra universaliai pritaikomas įvairių šalių rinkoms.

„Kiekvieną dieną tenka atsisakyti finansuoti daugybę tradicinių verslų. Vienas iš pagrindinių startuolio atributų – ambicija augimui ir plėtrai. Kitas, nauja paslauga ar produktas, arba žinomas produktas bet iš esmės patobulintas, kada prieš augant reikia patikrinti, ar idėja turi teisę egzistuoti pasaulyje“, – sako A. Bložė.

Pašnekovas teigia, kad vietos visada atsiras ir tradiciniam verslui, tačiau viskas priklauso nuo ambicijos lygio. Jei norima įkurti vietinę kepyklėlę, tikėtina, kad jos neišplėsi į globalią rinką. Norint užkariauti pasaulį, reikės galvoti apie startuolį.

„Dažnas galvoja, kad startuolis tai iš esmės IT sektorius. Taip, šis sektorius yra palankus startuoliams ir investuotojams, nes reikalauja sąlyginai nedaug lėšų patikrinti prielaidas plėtrai. Tačiau yra sėkmingų jaunų verslų ir kitose, investicijoms imlesnėse srityse, kaip gyvybės mokslai, aukštosios technologijos, inžineriai sprendimai, kaip pvz. Practica Capital investicija į NanoAvionics, kurie gamina nano satelitus ir jų komponentus“, – informuoja A. Bložė.

Startuolio dalinuosi.lt įkūrėjas Paulius Valatkevičius taip pat išskiria, kad vienas svarbiausių bruožų norint įvardyti startuolį, ar jis realizuojasi tik Lietuvos rinkoje, ar galima žengti ir į platesnius vandenis. Tad startuolis turi būti neribojamas viena rinka.

Būtina gerai atlikti namų darbus

Lietuvoje startuoliai yra gana naujas reiškinys, dėl to trūksta patirties jų įkūrėjams. Yra skatinama kelti startuolių kūrėjų ir darbuotojų kompetencijas, ypač kviečiant profesionalus iš užsienio, kurie dalintųsi patirtimi su Lietuvos startuoliais. „Versli Lietuva“ projektų vadovė Rimantė Ribačiauskaitė pasakoja, kad dažniausiai pradinėje stadijoje susiduriama su faktu, kad bandoma išspręsti problemą kurios net nėra.

„Startuolio kūrėjams atrodo, kad jie sugalvojo puikų sprendimą, kuris bus reikalingas ir kuriuo nuolat naudosis didelis skaičius žmonių, tačiau laikui bėgant paaiškėja, kad startuoliui sunku surinkti kritinę klientų masę, nes klientai tiesiog nesusiduria su sprendžiama problema arba ta problema nėra tokia svarbi, kad vartotojai tam skirtų savo pinigus“, – sako R. Ribačiauskaitė. Startuolio įkūrėjas P. Valatkevičius atskleidžia, kad idėja yra tik 10 proc. viso verslo. Svarbiausia įgyvendinimas. „Įgyvendinimą atlieka žmonės, dėl to komanda būtinas elementas. Tad startuoliui reikia arba labai gyvenimo užsigrūdinusių žmonių, arba žmonių, kurie gali priimti kritiką, girdėti nuolatinį ne ir priimti savas nesėkmes, iš jų mokytis“, – įsitikinęs P. Valatkevičius.

Arvydas Bložė įvardija, kad startuolyje yra trys pagrindiniai dalykai – vizija, vykdymas ir komanda. Idėja skiriasi nuo vizijos, nes anot pašnekovo, idėja yra tik sumanymas, o vizija yra matymas kaip tą idėją įvykdyti.

„Idėja galima gimti daug kam ir ne dažnam tai pereina į viziją. Tuomet pereinama į vizijos vykdymo planą, kas Lietuvoje daug kam sunkiai sekasi. Reikia apklausti potencialią rinką, susidaryti veiksmų planą ir gerai pasidaryti namų darbus. Dažniausiai ateina komandos tik su idėja ir gerokai peranksti pradeda pasakoti apie savo planą, nepasiskaitę apie analogus kitose šalyse, nesuprasdami kokios komandos reikia įvykdymui“, – komentuoja A. Bložė.

Be vizijos ir jos vykdymo, trečiasis svarbus aspektas – komanda. Pasak pašnekovo, gerai sugalvota vizija leis suburti komandą, kuri tikės tavimi ir bus ryžtinga.

„Nebūtinai komandoje turėjimas kelių programuotojų ar techninių žmonių lems sėkmę, svarbu ir visas marketingas, pardavimai ir produktas, kuris didelį vaidmenį vaidina. Bet tas vykdymo planas, kiekvieną dieną užduočių nusistatymas, kad kuo greičiau duomenis gauti iš rinkos ir rodiklių auginimas ir taip pat investuoti į komandą“, – apibūdina A. Bložė.

R. Ribačiauskaitė išskiria, kad nors ir visos dalys svarbios, ji laikytųsi rizikos kapitalistų nuolat kartojamu sakiniu, kad startuolyje svarbiausia yra komanda nes tik nuo to, kokio lygio profesionalai ir su kokia motyvacija dirbti susiburia kurti startuolio, dažniausiai ir priklauso to startuolio sėkmė.

„Lietuvoje startuolį pradėti yra tokia pat procedūra kaip ir bet kokį kitokį verslą, nes niekur teisės aktuose nėra išskirta startuolis, kaip atskira verslo rūšis, todėl tiek procedūros, tiek mokesčiai yra vienodi. Startuoliams gana sunku įkurti įmonę dėl pradinio kapitalo stokos, todėl dauguma komandų, dirbančių pradinėse startuolių stadijose, nekuria įmonės, kol nėra didelės būtinybės.

Antra, startuolis pirmus metus ar ilgiau paprastai neturi finansavimo, tad mokėti mokesčius nuo darbuotojų jiems yra didelės išlaidos. Be to, opcionų klausimas vis dar nėra išspręstas, o opcionai yra puikus būdas motyvuoti darbuotojus ateiti dirbti į startuolį, siūlant mažesnį, nei rinkos, atlyginimą“, – teisinę startuolio sistemą apibūdina „Versli Lietuva“ projektų vadovė.

Kaip pristatyti savo startuolį investuotojams?

Teigiama, kad pirmiausia idėją reikia parduoti savo komandai, kad jie patys ja tikėtų. Jei jie netiki, tai jau pirmas signalas, kad idėją dar reikia pašlifuoti. Lietuvoje tą tikrai galima padaryti, nes yra daugybė žmonių, kurie tikrai išmano tą startuolio vystymą ir gali padėti.

„Tačiau tikrai nėra 20 punktų sąrašo, kurį įvykdžius jus aplankys sėkmė, nes kiekvienas atvejis yra individualus, tai nebent pačioje pradžioje pagal bendras klišes galima sudėlioti, bet kai prasideda įgyvendinimas, pardavimai, tai viskas tampa labai skirtingai“, – apibendrina P. Valatkevičius.

A. Bložė primena, kad pristatyme taip pats svarbiausia namų darbų atlikimas. Investuotojas turi matyti, kad tu puikiai susipažinęs su savo idėja. Jis pataria, lankytis renginiuose, kuriuose vyksta kūrybinės startuoių dirbtuvės, gali susipažinti su startuolių įkūrėjais, kurie jau nuėję ilgą kelią.

„Kiekvienas investuotojas nori išgirsti kuo daugiau įdomių projektų ir įdomių komandų. Yra tiek verslo angelų, tiek įvairiausių fondų, Lietuva tokia maža, kad viskas lengvai prieinama ir šitoje rinkoje pasitikrinti savo idėją ir pristatyti yra labai lengva. Tuo labiau ir patiems fondams ir verslo angelams juk reikia rasti į ką investuoti. Svarbu suprasti rinką į kurią eini ir realybę, šį supratimą įgauni bendraudamas su kitais startuolių įkūrėjais, pasidarai tada savo prielaidas apie verslą. Reikia suprasti, kad investuotojo reikia augimui, ėjimui į kitas rinkas, o ne dėl algų mokėjimo“, – komentuoja A. Bložė.

Tokiems žmonėms, kurie ateina pasiruošę, verslo akceleratoriai padeda pasitikrinti prielaidas: ar šito produkto apskritai reikia ir pabandoma surasti augimo kanalą. Tuomet jie palydimi į kitą etapą, finansuotojų ieškojimą.

„Lietuvoje gyvybinga ir jauna startuolių ekosistema. Labai daug žmonių juos daro, nes labai paprasta. Mes dar visi tokie jauni, turintys didelių tikslų. O pas mus ir daug talento: programuotojų, dizainerių, technikos specialistų“, – įvertina A. Bložė.

Startuolio įkūrėjas P. Valatkevičius pasakoja, kad nereiktų bijoti, jog investuotojai keis idėją. Yra didelis skirtumas tarp idėjos pasisavinimo ir idėjos pakeitimo. Jei investuotojas yra statybų bendrovė, o tu gamini lazerius, gal tada ir norės pakeisti, tad reikia eiti pas investuotoją, kuris domisi tavo sritimi ir žino kaip tame sektoriuje uždirbami pinigai, turi kontaktų.

„Mano patirtis rodo, kad su investuotojais iš rytinių šalių aš nebūčiau linkęs pasitikėti. Aišku, toje pačioje Rusijoje yra didelių fondų, bet jie labiau veikia per tą pačią JAV, tad jų bijoti nereikia. Yra tie, kurie veikia per Rusiją arba per viduriniosios Azijos šalies regioną, tuomet reikėtų įvertinti riziką. Yra ir Europos šalyse daug verslo angelų, fondų. Aš visada už tai, kad komandos, kurios neturi patirties Lietuvoje, pasiieškotų akceleratorių Vakaruose. Mano patirtis labai teigiama, pirmiausia reikia taikyti į pačius garsiausius, jei ir nepavyks, per juos atsiras kažkokie kontaktai“, – vertina P. Valatkevičius.

Svarbu laiku pastebėti nesėkmę

P. Valatkevičiaus manymu, idealiausias scenarijus išsiplėsti startuoliui – 1 metai.

„Manau, kad jei per metus nepavyksta užaugti, tai arba kažkas negerai su idėja, arba gal ją keisti reikia. Svarbiausia pajausti kada ją keisti, nes gali būti kad originali idėja visai neveiks, bet ją kažkaip pasukus gautųsi puikus dalykas“, – svarstymais dalinasi P. Valatkevičius.

Priežasčių dėl ko visgi startuolio veikla būna nenusisekusi – ne vienas. Vienas jų – bijojimas pripažinti nesėkmę. Tai ypač būdinga lietuviams.

„Yra problemų, kai startuoliai praleidžia tą tašką, kai jau reikėjo užsidaryti, tada atsiranda tuštybės rodikliai, kuomet gal tu dar ir turi klientų srautą, bet neuždirbi nė cento. Visada reikia orientuotis į teisingus veiklos rodiklius. Laiku sustabdytas startuolis leidžia sutaupyti investuotojų pinigus, išsaugoti komandos nervus ir tai yra ne nesėkmė, o sėkmė. Tie žmonės „išlaiko veidą“ ir vėl gali vėliau ateiti pas tuos pačius investuotojus prašyti pinigų, o su savo sukauptu bagažu yra lengviau judėti toliau į priekį. Europoje daugiau priimta švęsti nesėkmę, visi pasaulyje priima tai, jog iš nesėkmės dera mokytis ir trečias ar ketvirtas startupas gali būti žymiai sėkmingesnis. Pas mus dar mentalitetas toks, kad jei nepavyko, tai esu kažkoks nesėkmingas žmogus“, –pasakoja A. Bložė.

Startuoliai oficialiai neregistruojami, tačiau R. Ribačiauskaitė informuoja, kad yra 159 įmonės ir dar apie 100 tokių, kurie yra neįkūrę įmonės. Tad manoma, kad Lietuvoje veikia apie 300 aktyvių startuolių. Pasaulinė statistika rodo, kad 1 iš 10 nežlunga.

 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/nepasisekimas-kelias-i-sekme-kaip-pradeti-savo-versla-56015.html